Didysis Romos gaisras kilo 64 metais, naktį iš liepos 18-os į 1-tą. Gaisras suniokojo didelę miesto dalį, o jį pavyko užgesinti tik po šešių dienų. Skirtingi šaltiniai kaltina imperatorių Neroną sukėlus gaisrą arba sieja jį organizuojant priemones gaisrui išlaikyti ir taip suteikiant sąlygas pabėgėliams išsilaisvinti. Atsakydamas į šiuos kaltinimus, Neronas dėl niokojančio gaisro apkaltino miesto krikščionių bendruomenę, ir taip imperijoje prasidėjo pirmasis krikščionių persekiojimas.
Šis gaisras visiškai sunaikino 4 Romos rajonus iš 14, tik 4 liko nepaliesti. Šiuolaikiniai tyrėjai nekaltina Nerono dėl gaisro, per kurį buvo sunaikinta ir dalis paties imperatoriaus rūmų.
Didysis Maskvos gaisras
Didysis Maskvos gaisras, kilęs 1547 metais, pražudė nuo 2, 7 tūkst. iki 3,7 tūkst. žmonių, be namų liko 80 tūkst. asmenų, o tarp gaisrą išgyvenusių žmonių išplito skurdas. Maskvos miesto dalys, padarytos beveik tik iš medžio, buvo sunaikintos. Gaisras prasidėjo birželio 24 dieną, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Ivanas IV, geriau žinomas kaip Ivanas Rūstusis, buvo oficialiai karūnuotas pirmuoju Rusijos caru.
Maskviečiai dėl gaisro apkaltino caro gimines iš motinos pusės – Glinskio šeimą. Jurijus Glinskis buvo nuteistas myriop, Glinskių partijos populiarumas smuko, kas sustiprino jaunojo caro pozicijas.
Didysis Meirekio gaisras
Didysis Meirekio gaisras, kilęs 1657 metų kovo antrąją, sugriovė 60-70 proc. Japonijos sostinės Edo (dabartinis Tokijus) ir pasiglemžė 100 tūkst. žmonių gyvybes.
Manoma, kad gaisras kilo tada, kai kunigas degino tariamai prakeiktą kimono, kuris iki tol priklausė trims paauglėms, mirusioms dar prieš tai, kada būtų galėjusios tą kimono apsivilkti. Kai drabužį sudegino, didelis vėjo gūsis įpūtė liepsnas ir šventykla užsidegė.
Dėl uraganinių vėjų gaisras sparčiai išplito mieste, o gaisras buvo užgesintas tik po trijų dienų, kada nurimo vėjai.
Didysis Londono gaisras
Didysis Londono gaisras, įsižiebęs 1666 rugsėjo antrą ir trukęs tris dienas, nusiaubė centrinę miesto dalį. Gaisras pasiglemžė 13,2 tūkst. namų, 87 bažnyčias, šv. Petro katedrą, daugelį miesto valdžios pastatų, benamiais liko 70-80 tūkst. žmonių. Žmonių gyvybių gaisras nusinešė labai mažai – užfiksuotos tik šešios, tačiau dabartiniai tyrėjai mano, kad vargingai gyvenančių bei vidurinės klasės žmonių buvo neskaičiuojamos.
Didysis gaisras prasidėjo Tomo Farrinerio kepykloje rugsėjo antrąją, po vidurnakčio. Tuometinis Londono meras Tomas Bloodworthas uždelsė nusprendžiant gesinti gaisrą pagrindiniu tuo metu naudojamu būdu – kuriant priešgaisrines juostas griovimo priemone. Tuo metu vėjas padarė savo darbą, ir gaisras išplito po miestą.
Gaisro socialinės ir ekonominės pasekmės buvo tokios skaudžios, kad net Charlzas II buvo rekomendavęs žmonių evakuaciją iš Londono. Visgi, nepaisant daugelio radikalių pasiūlymų, Londonos buvo atkurtas iš esmės tokiu pačiu gatvės planu, koks buvo ir prieš gaisrą.
Kopenhagos gaisras
1728 metais kilęs Kopenhagos gaisras buvo didžiausias gaisras šio miesto istorijoje. Jis prasidėjo spalio 20-osios vakarą ir tęsėsi iki spalio 23-iosios ryto. Gaisras suniokojo apie 28 proc. miesto, 20 proc. miestiečių liko benamiai, o rekonstrukcijos tęsėsi iki 1737-ųjų.
Nors mirusių ir sužeistų žmonių skaičius buvo palyginti su gaisro mastu mažas, kultūriniai praradimai buvo milžiniški. Neskaitant privačių knygų kolekcijos, 35 tūkst. tekstų, įskaitant daug unikalių darbų, buvo prarasti kartu su Kopenhagos universiteto biblioteka. Ugnis taip pat sunaikino Rundetarno observatoriją.
Gaisras prasidėjo viename restoranėlyje. Jo savininkas su žmona liudijo, kad jį sukėlė septynmetis poros sūnus netyčia nuvertęs žvakę, bet greičiausiai tai atsitiko dėl jo tėvų neatsargaus žvakių laikymo, o jie tiesiog apkaltino vaiką, kad išvengtų bausmės.
Didysis Podilo gaisras
Didysis Podilo gaisras Ukrainoje, Kijeve, kilo 1811 metų liepos 9 dieną. Gaisras truko tris dienas ir sugriuovė beveik visa Podilo rajoną. Prieš gaisrą Podilas buvo miesto tankiausiai apgyvendintas rajonas: iš 3 672 namų ūkių 2 068 gyveno Podile.
Gaisre buvo sunaikinta daugiau nei 2 tūkst. namų, miesto pastatų, 12 bažnyčių ir 3 vienuolynai, dūmai buvo matomi 130 kilometrų spinduliu.
1812 metais architektai Gestas ir Melenskis pateikė Podilo rekonstrukcijos planą ir miestas pomažu buvo atstatytas.
Didysis Čikagos gaisras kilo 1871 metų spalio 8-tą ir tęsėsi iki spalio 10-osios. Gaisras nusinešė iki 300 žmonių gyvybių, sunaikino 9 kv. km. miesto ir paliko apie 300 tūkst. žmonių be namų.
Nors šis gaisras buvo viena didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų 19 a. nelaimių ir sunaikino didelę dalį miesto centrinio rajono, Čikaga buvo atkurta ir toliau augo kaip vienas didžiausios populiacijos ir ekonomiškai svarbiausių Amerikos miestų.
