Žemaitijos ralio kraštų fenomenas
R. Gradauskas, klausiamas kuriuose šalies regionuose žvyrkelių būklė sudėtingiausia, atkreipė dėmesį, jog dėl grunto ypatumų net ir beviltiškai pradelsus remontą skirtinguose Lietuvos pakraščiuose vaizdas būna sunkiai palyginamas.
„Tarkim Dzūkijoje nusidėvėjus žvyro sluoksniui atsiveria smėlis, o Žemaitijoje dažniausiai sutinkamas kelio pagrindas – molis. Tokį paviršių prižiūrėti ir palaikyti bent pusėtiną kokybę atsieina gerokai daugiau pastangų“, - konstatavo asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
Žinant šiuos dalykus, „Žemaitijos ralio“ trasų būklė, yra tikras stebuklas. Penkiskart čia pergalę šventęs Vytautas Švedas teigia, kad žiūrint iš lenktynininko varpinės, Žemaitija turi daugiau „pliusų“ nei bet kuris kitas Lietuvos ralio čempionato etapas.
„Greičio ruožai tiek vertinant kelių konfigūraciją, tiek gruntą, man čia itin patinka. Labai greitų atkarpų, siaurų ruožų, smagių tramplinų ir posūkių deriniai leidžia mėgautis važiavimu. Svarbu tai, kad Žemaitijos greičio ruožai neabejotinai priskirtini prie mažiau techniką laužančių, nes keliuose mažiau duobių, „piktų“ medžių šaknų ar judėjimo trajektorijoje įsiraususių akmenų.
Beje, taip sakau ne todėl, kad paprastai važiuoju turėdamas gerą startinį numerį. Tuose greičio ruožuose, kuriuos reikia įveikti po du kartus, antrojo „dublio“ metu Žemaitijos trasos nebūna išmaltos taip, kad keltų kokių nors papildomų rūpesčių. Išimtimi galima laikyti keletą atkarpų karjeruose, kur minkštas smėlis po ratais akimirksniu ištaškomas ir kelias pradeda būti galvos skausmu viena ašimi varomus automobilius vairuojantiems sportininkams. Tačiau kaip taisyklė tai būna tik trumpos jungiamosios greičio ruožų dalys“, – charakterizuodamas „Žemaitijos ralį“ sakė praėjusių metų Lietuvos ralio čempionas.
„0“ paslapčių
Tokius sportininkų vertinimus vienas „Žemaitijos ralio“ vadovų Edvinas Vašteris priėmė kaip komplimentą, tačiau patikino, kad jokios mistikos ar gamtos dovanų čia neesama.
„Neesu geologas ir negalėčiau veltis į diskusijas, kurie Lietuvos regionai labiau „patogūs“ varžybų organizatoriams dėl grunto ypatumų. Manau, kad visiems kolegoms po kiekvienų lenktynių tenka labai nemažai padirbėti, kad greta trasų gyvenantys žmonės maksimaliai greitai galėtų važinėti tais keliais, kuriais tik ką lakstė „kovinės“ mašinos, nejausdami jokių nepatogumų. Mes šiuos darbus laikome vienu svarbiausių prioritetų – jei nuviltume gyventojus, kitais metais tiesiog negautume sutikimo tokio pobūdžio renginiams jų kaimynystėje“, – samprotavo E. Vašteris.
Įdomu, kad sudarę sutartis su kelius tvarkančiomis įmonėmis „Žemaitijos ralio“ organizatoriai netgi sulaukė padėkų iš kai kurių gyventojų, kad varžyboms pasibaigus žvyrkeliai atrodo geriau nei iki jų. Žemaitijos kelius įvertino ir kaimyninės Latvijos auto sporto federacija. Birželio 17 – 18 dienomis vyksiantis Lietuvos ralio čempionato IV etapas šiemet bus ir Latvijos ralio čempionato etapas. O tai reiškia, kad šiemet Žemaitijos ralio trasas įveikinės mažiausiai dvigubai daugiau sportininkų tarp kurių geriausi Pabaltijo lenktynininkai. Tokia sportininkų gausa puikiuose Žemaitijos keliuose žinoma bus atgaiva ralio aistruoliams. Iki „Žemaitijos ralio 2016“ liko lygiai trys mėnesiai.
