Spręsdama valstybės finansų krizę naujoji Vyriausybė rengiasi drastiškoms permainoms. Parengtame antikriziniame plane numatyta ne tik plati taupymo programa, apimanti valstybės pareigūnų atlyginimų bei išlaidų įvairioms sritims mažinimą, bet ir mokesčių sistemos pakeitimai.
Planuojama pagrindinių mokesčių tarifus suvienodinti iki 19 proc., padidinti akcizus, panaikinti verslo liudijimus, beveik visas pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Rengiamasi peržiūrėti ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatų sąrašą, - tai karščiausia šią savaitę pasirodžiusio penktojo savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ numerio tema.
Planuojamais pakeitimais jau ėmė skųstis daugelis verslo šakų. Labiausiai nukentėti gali PVM mokesčio lengvatų netekę viešbučiai, periodinių leidinių ir knygų leidėjai, dėl to turėtų pabrangti dalis maisto produktų ir vaistai. Su didelėmis problemomis susidurs iki šiol pagal verslo liudijimus dirbę žmonės – statybininkai, turgaus prekeiviai, batsiuviai, kirpėjai, taksistai ir daugelio kitų profesijų atstovai. Pavojaus varpais ėmė skambinti ir stipriojo alkoholio gamintojai. Jų nuomone, padidinus akcizus vėl suklestės nelegali alkoholio rinka.
Mažėja tik oficialus vartojimas
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) prezidentas Laurynas Vilimas sako, kad istorija rodo, jog aukšti mokesčių tarifai ir didesnė stipraus alkoholi kaina mažina tik oficialų vartojimą, nes didžioji dalis vartojimo tiesiog persikelia į nelegalią rinką, kuri valstybei nemoka jokių mokesčių. Apie akcizų pakėlimo poveikį liudija neseni pavyzdžiai: 1996 m. padidinus akcizus valstybės akcizinės pajamos iš stipriojo alkoholio sumažėjo 100 mln. litų, o 1999 m. sumažinus tarifus per keletą metų pajamos iš akcizų padidėjo 400 mln. litų.
L. Vilimo teigimu, galimas pasekmes puikiai iliustruoja 2008 metų pradžioje įvykusio akcizų padidinimo rezultatai – 20 proc. padidinus akcizo tarifą stipriajam alkoholiui buvo tikimasi surinkti mažiausiai 120 mln. litų papildomų pajamų, tačiau iš tiesų jos padidėjo tik 40 mln. litų. Oficialus alkoholio pardavimas sumažėjo 15 proc., tačiau tikrasis vartojimas beveik nepasikeitė – tiesiog išaugo nelegali rinka, kuri šiuo metu siekia per 36 proc. viso stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimo, ir valstybė prarado apie 200 mln. litų akcizinių pajamų.
Tikisi, kad akcizai nesikeis
Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Saulius Galadauskas tikisi, kad naujoji Vyriausybė atsižvelgs į statistikos duomenis ir nuspręs akcizų nedidinti. „Už alų šį spalį buvo sumokėta 10 proc. mažiau akcizų nei praėjusių metų spalį, nors akcizo tarifas buvo padidintas“, – teigia aludarių atstovas. Jo nuomone, akcizo padidinimas neatneštų naudos nei visuomenei, nei valstybei.
Jei tarifas visgi būtų padidintas, pirmiausia pasikeistų alkoholinių gėrimų vartojimo kultūra, nes žmonės pradėtų rinktis prastesnės kokybės gėrimus, įvairius surogatus. Dėl to nukentėtų kokybiško alaus gamintojai bei miežius auginantys ūkininkai. S. Galadausko nuomone, pabrangęs alus skatintų žmones dažniau gerti stiprų alkoholį, smarkiai išsiplėstų prekyba nelegaliais alkoholiniais gėrimais. Biudžeto įplaukos dėl padidinto akcizo tikrai nepadidėtų.
„Žmonės nepradėjo mažiau gerti“
Valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažino net ir pats šiek tiek skeptiškai žvelgiąs į numatomą akcizų didinimą, nors jis ir numatytas Vyriausybės programoje. „Pasisakyčiau už nuoseklų ir lėtą akcizų didinimą visų rūšių alkoholiui, tačiau staigus mokesčių kėlimas dar labiau paskatins vartoti nelegaliai parduodamus gėrimus. Jau dabar Lietuvos alkoholio gamintojų apyvarta yra sumažėjusi. Jeigu padidiname akcizą penktadaliu, o į biudžetą įkrenta tik keliais procentais daugiau pajamų, tai kažką reiškia. Žmonės tikrai nepradėjo mažiau gerti, o tiesiog geria nelegaliai parduodamą alkoholį“, – sakė liberalas.
E. Masiulis pripažino, kad būtų gerai, jei keistųsi alkoholio vartojimo struktūra, kuri Lietuvoje, anot jo, labiau atitinka rusiškas, o ne europietiškas tradicijas. „Būtų gerai, kad žmonės daugiau gertų alaus ir vyno, o ne svaigiųjų gėrimų“, – sakė politikas. Kartu jis pabrėžė, kad alaus ir stipriųjų gėrimų gamintojų interesų kova bei raginimas didinti akcizus vienos rūšies alkoholiui, proteguojant kitą, yra verslo konkurencijos dalis. Kaip politikas jis sakė nenorįs palaikyti nei vienos iš pusių.
Suklestės kontrabandininkai
Opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis koalicijos planus kritikuoja ypač griežtai. „Mes tiesiog priversime klestėti kontrabandininkus, surogatų gamintojus, primirštus taškus“, – įsitikinęs jis.
Tokiais metodais, anot pašnekovo, tautos neišblaivinsi.
V. Mazuronis priminė, kad prieš keletą metų akcizai alkoholiui buvo sumažinti. Tai, pasak jo, leido pažaboti kontrabandą, išgelbėti nuo bankroto.
Siekiama dvigubo efekto
Lietuvos blaivybės sąjūdžio vadovas dr. Aurelijus Veryga sveikina akcizo didinimo planus ir alkoholio gamintojų bei prekeivių demaršus vadina isterija. „Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams į savo programą įsitraukus nuostatas didinti alkoholio mokesčius, alkoholio gamintojai sujudo“, – pastebi jis.
Pasak blaivininko, akcizų didinimas esą jau pasiteisino. „Visuomenės sveikatos požiūriu ši priemonė suveikė taip, kaip rašoma visuose visuomenės sveikatos vadovėliuose ir moksliniuose straipsniuose. Kadangi alkoholis yra prabangos prekė ir jo kaina yra mažai elastinga, tai pabrangus alkoholiui jo vartojimą sumažina tik dalis vartotojų. Kita dalis perka brangesnę prekę ir sumoka didesnius mokesčius į biudžetą. Tokiu būdu pasiekiamas dvigubas efektas: sumažėja vartojimas ir išauga įplaukos į biudžetą. Tai nepalanku tik alkoholio gamintojams, kurie neparduodami savo produkcijos patiria nuostolius“, – aiškina A. Veryga.
Alkoholis visur vienodas
Stipriųjų gėrimų gamintojai siūlo biudžeto pajamas didinti vienodinant akcizų tarifus silpnajam ir stipriajam alkoholiui. „Šiuo metu galiojanti tvarka nėra teisinga, nes už grynojo alkoholio kiekį stipresniuose gėrimuose tenka mokėti penkis kartus didesnį akcizo mokestį nei už tokį patį alkoholio kiekį aluje. Alkoholis visur yra vienodas, tai kodėl apmokestinamas skirtingai?“ – klausia AGPĮA prezidentas L. Vilimas. Jis pastebi, kad viena iš akcizo mokesčių lengvatų yra taikoma sidrui, kuris yra ypač mėgstamas jaunimo, o tai prieštarauja deklaruojamai kovai su jaunimo alkoholizmu.
AGPĮA skaičiavimais, šios lengvatos panaikinimas biudžetą papildytų apie 43 mln. litų pajamų. Dar daugiau – apie 550 milijonų litų – atneštų alaus ir stipriojo alkoholio akcizų suvienodinimas. L. Vilimas pastebi, kad akcizų padidėjimas nebūtinai reikštų alaus kainų augimą. „Vien „Švyturio“ pelnas 2007 m. buvo du kartus didesnis nei visų Lietuvos stipraus alkoholio gamintojų. Tokią didelę pelno maržą turinčios įmonės gali dalį mokesčių augimo padengti pačios“, – teigia AGPĮA prezidentas.
Aludariai rimtai nevertina
Aludarių asociacijos prezidentas teigia suprantąs, kad kiekvienas verslininkas visada siekia padidinti savo produkcijos pardavimą konkurentų sąskaita, tačiau jis netiki, kad pasiūlymai iš tikrųjų gali būti įgyvendinti. „Niekur pasaulyje alaus ir stipriųjų gėrimų akcizų tarifai nėra vienodinami, priešingai – judama link diferenciacijos“, – tvirtina S. Galadauskas.
Tikrosios pasekmės
Nesena patirtis rodo, kad Vyriausybei nusprendus laikytis plano ir didinti akcizus visiems alkoholiniams gėrimams biudžeto pajamos nepadidės. Priešingai, dėl išaugusių kainų sumažės oficialus vartojimas ir didesnė alkoholiui išleidžiama pinigų dalis nusės nelegalioje rinkoje, kurios dalyviai jokių mokesčių valstybei nemoka. Tuo tarpu realus alkoholio vartojimas nesumažės, o alkoholio gamintojams teks skaičiuoti nuostolius.
Tomas Čyvas, Arūnas Liuiza
