Kelionė surengta JAV prezidentui Donaldui Trumpui žadant europiečiams taikyti muitus ir deklaruojant norą perimti Danijos autonominę valdą Grenlandiją.
M. Rubio prisijungs prie dvi dienas Briuselyje vyksiančių NATO užsienio reikalų ministrų derybų, kurios yra pasirengimas birželį vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui Hagoje.
Naujoji JAV administracija greitai parodė, kad ideologiškai nesutaria su didžiąja Europos dalimi. Viceprezidentas J. D. Vance'as vasarį, per D. Trumpo komandos debiutą Europoje, ragino Vokietiją liautis vengti kraštutinių dešiniųjų.
M. Rubio atvyks praėjus kelioms valandoms po to, kai D. Trumpas turi įvesti didelius muitus, kuriais siekia pertvarkyti pasaulio ekonominę tvarką ir sugriauti dešimtmečius trukusias pastangas dėl laisvesnės prekybos.
Tikimasi, kad dauguma Europos sąjungininkių į muitus reaguos greitai ir griežtai, todėl baiminamasi pasaulinio prekybos karo su epicentru susiskaldžiusiame Vakarų bloke.
„Prezidentas pagrįstai teigia, kad pasaulinės prekybos padėtis yra visiškai nesąžininga Amerikos atžvilgiu“, – kovą sakė M. Rubio interviu „Fox News“ radijui.
„Todėl suprantu, kodėl visos šios šalys yra nepatenkintos: jos turi puikių rezultatų ir nori juos išlaikyti“, – teigė jis.
Išskyrus Kanadą, kurią D. Trumpas pašiepia kaip 51-ąją JAV valstiją, turbūt nė viena sąjungininkė nesulaukė tiek kritikos, kiek Danija.
D. Trumpas trokšta Grenlandijos, kurioje gausu išteklių ir kuri yra strategiškai svarbioje vietoje.
J. D. Vance'as praėjusią savaitę nuskridęs į ten esančią amerikiečių kosmoso pajėgų bazę pasakė: „Mūsų žinia Danijai yra labai paprasta: jūs nepadarėte gero darbo Grenlandijos žmonėms.“
Danų užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas, kuris tikisi susitikti su M. Rubio Briuselyje, sakė, kad Danijai nepatiko J. D. Vance'o tonas.
„Taip negalima kalbėti su artimais sąjungininkais, o aš vis dar laikau Daniją ir Jungtines Valstijas artimais sąjungininkais“, – sakė L. L. Rasmussenas socialiniame tinkle „X“ po J. D. Vance'o kelionės.
Pasisakymai prieš Ukrainą
Derybos rengiamos praėjus mėnesiui po to, kai D. Trumpas apstulbino europiečius per susitikimą Baltuosiuose rūmuose pažemindamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tame susitikime dalyvavęs J. D. Vance'as pareiškė, kad V. Zelenskis nepadėkojo už milijardus dolerių kainuojančią JAV ginkluotę, atsiųstą siekiant padėti atremti Rusijos invaziją.
Ginčas Baltuosiuose rūmuose paskatino JAV sąjungininkus Europoje kaip niekada anksčiau permąstyti Vašingtono įsipareigojimų žemynui klausimą.
Vokietija pakeitė savo konstituciją, kad padidintų išlaidas gynybai, o Prancūzija vėl paragino kurti Europos vadovaujamą kolektyvinę gynybą.
Tačiau nuo to laiko diplomatija pasikeitė: M. Rubio susitiko su aukšto rango Ukrainos pareigūnais, o šie pritarė JAV vadovaujamam pasiūlymui dėl 30 dienų paliaubų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė paliaubų pasiūlymą ir vietoje to ragino nušalinti V. Zelenskį Ukrainoje. D. Trumpas sekmadienį transliuotojui „NBC News“ sakė, kad yra supykęs ant V. Putino, ir pagrasino – jei Rusija nepakeis savo pozicijos – įvesti muitus įmonėms, prekiaujančioms rusiška nafta.
Tikimasi, kad M. Rubio Briuselyje išgirs rytinių Europos šalių raginimus – jos nori, kad Jungtinės Valstijos imtųsi sankcijų prieš Rusiją, jei ši nenusileis.
D. Trumpo administracija siekė peržiūrėti JAV gynybos strategijos prioritetus, kad, didėjant įtampai dėl Taivano, daugiausia dėmesio būtų skiriama Kinijai, o europiečiams būtų leista patiems labiau rūpintis savo saugumu.
Šios nuotaikos atsiskleidė per D. Trumpo administracijos pareigūnų susirašinėjimą žinutėmis apie JAV smūgius Jemene. Į šį pokalbį programėlėje „Signal“ netyčia buvo įtrauktas žurnalo „The Atlantic“ žurnalistas.
Pokalbio metu vartotojas, identifikuojamas kaip J. D. Vance'as, nepritaria smūgiams ir sako: „Tiesiog labai nenoriu vėl gelbėti Europos.“ Vartotojas, identifikuojamas kaip gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, atsako: „Visiškai pritariu jūsų pasibjaurėjimui europiečių veltėdžiavimu. Tai apgailėtina.“
Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Hagoje D. Trumpas ragina NATO nares parodyti savo įsipareigojimą padidinant gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP – daugiau nei dabar skiria bet kuri iš jų, įskaitant Jungtines Valstijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
