Dideli nuostoliai ir beveik dvejus metus trunkantis apkasų karas sukėlė aršias diskusijas dėl šaukimo į kariuomenę ateities – ši tema vis opesnė, kariuomenei stengiantis užpildyti savo gretas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį perspėjo, kad kariuomenė nori mobilizuoti iki pusės milijono žmonių kovai su maždaug 600 000 Ukrainoje dislokuotų Rusijos karių.
Tačiau jis sakė, kad prieš priimdamas sprendimą nori išgirsti „daugiau argumentų“, atsižvelgiant į tai, kokia jautri ši tema yra šalyje, išvargintoje kovų ir silpstančio praėjusią vasarą pradėto kontrpuolimo.
Ukraina, kurios gretose yra apie 850 000 karių, neatskleidžia nei nuostolių, nei fronte dislokuotų karių skaičiaus.
Tačiau kariniai sektoriai Ukrainos kapinėse ir toliau didėja. Naujausiais JAV skaičiavimais, kuriuos rugpjūtį paskelbė laikraštis „New York Times“, žuvusiųjų skaičius siekia beveik 70 000, o sužeistųjų – iki 120 000.
Amžiaus mažinimas ir bausmės
Pirmųjų karo mėnesių patriotinis impulsas, kai ukrainiečiai masiškai ir savanoriškai ėjo į frontą, jau išblėso. Ukrainos žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo istorijos apie vyrus, desperatiškai bandančius išvengti šaukimo į kariuomenę.
Gruodžio mėnesį vyriausybė pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuriuo karinės tarnybos amžius sumažinamas nuo 27 iki 25 metų ir supaprastinamas šaukimo į karinę tarnybą procesas.
Tačiau, nors įstatymo projekte privalomoji karo tarnyba sutrumpinta nuo neriboto laikotarpio iki 36 mėnesių, jame taip pat numatytos naujos bausmės tarnybos kariuomenėje vengiantiems asmenims, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimo apribojimai.
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas įspėjo, kad vis griežtėjančios bausmės kelia problemų. „Negalime prieiti iki to, kad kovodami su Rusija patys taptume panašūs į Rusiją, kur įstatymai nebeveikia, o konstitucija tėra tik popiergalis“, – sakė jis.
Šis įstatymo projektas suskaldė visuomenę.
„Aš asmeniškai nepritariu griežtoms bausmėms, pavyzdžiui, turto konfiskavimui“, – AFP sakė 42 metų gyventoja Olena.
Kilus dideliam pasipriešinimui, keli parlamentarai ir prezidentūra patikino, kad tekstas bus svarstomas ir taisomas.
Parlamento gynybos komitetas, dalyvaujant Ukrainos vyriausiajam kariuomenės vadui Valerijui Zalužnui ir gynybos ministrui Rustemui Umerovui, ketvirtadienį už uždarų durų pradėjo svarstyti projektą.
„Karas skirtas skurdžiams“
Siūlomi įstatymo projekto pakeitimai sukėlė nepasitenkinimą socialinėje žiniasklaidoje, daug kas išsakė minčių, kaip geriausiai valdyti mobilizaciją.
Valdančiosios partijos įstatymų leidėja Mariana Bezugla pasiūlė atleisti žmones nuo mobilizacijos mainais į didelę piniginę auką biudžetui.
„O tie, kurie neturi pinigų, tegul stimpa apkasuose, o jų vaikai tegul tampa našlaičiais...“, – komentavo vienas asmuo deputatės feisbuko puslapyje.
„Karas skirtas skurdžiams“, – rašė kitas.
Buvęs ekonomikos ministras Tymofijus Mylovanovas iškėlė idėją apie šaukimo loteriją, primenančią Vietnamo karą, kai JAV vyriausybė atsitiktinai pasirinkdavo gimtadienius.
„Valstybė atsitiktinai pasirenka dieną ir mėnesį. Tomis dienomis gimę žmonės mobilizuojami“, – siūlė jis.
„Beprotnamis“, – atkirto žinoma teisininkė ir aktyvistė Larysa Denysenko, pasmerkdama šiuos pasiūlymus kaip „absoliučiai žalingus“.
Taip pat pasigirdo raginimų rotuoti karius ir demobilizuoti tuos, kurie ilgą laiką išbuvo fronte.
„Jei tai yra nacionalinio saugumo klausimas, tai jame turėtų dalyvauti visi žmonės, visi piliečiai“, – sakė 50 metų mokytoja Liudmyla. „Mano vyras kariauja nuo vasario 28 dienos, – sakė ji AFP. – Mano žentas kariauja. Kodėl vieni žmonės turi kovoti, o kiti ne?“
Kiti nori, kad būtų imtasi priemonių paskatinti užsienyje gyvenančius ukrainiečius grįžti namo ir kariauti.
„Šioje žudynių tikrovėje negali būti jokio teisingumo, – sakė rašytojas Artemas Čechas, įstojęs į kariuomenę savanoriu. – Jei santechnikai ir tarnautojai neis į kariuomenę, priešo kariuomenė ateis pas tuos pačius santechnikus ir tarnautojus“.
O kas liečia karą ,tai kaip Lentvaryje sedintys po verkslininkų sparneliu ukrų dezertyrai sako: tegul du-rniai kariauja