Už išgelbėtą vyro gyvybę medikams dėkinga kaunietė nė nenutuokė, kokį košmarą galima išgyventi gydymo įstaigoje.
Didžiulės mėlynės ant rankų, išmuštas dantis ir dar du įskelti, nudegintos lūpos ir gomurys – tokios būklės kaunietė Svetlana grįžo iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų – vienos iš prestižinių šalies ligoninių. Moteris kaltina medikus, kad jie iš akies nustatė jai diagnozę ir nepelnytai palaikė ją alkoholike bei savižude. Medikai šiuos kaltinimus atmeta.
Išgelbėjo mylimą žmogų
Birželio 25-ąją Svetlana (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) prisimins visą gyvenimą.
„Negaliu ramiai apie tai kalbėti, – drebančiu balsu pradėjo pokalbį 49 metų moteris. – Tą penktadienio vakarą man pasidarė bloga. Juk esu širdininkė. Vyras prastai kalba lietuviškai, be to, po galvos smegenų operacijos yra neįgalus – dalis jo veido paralyžiuota.“
Ji trumpam mintimis nuklydo dešimtmetį atgal, kai, gelbėdama mylimą žmogų nuo mirties (dėl auglio vyro smegenyse Lietuvos gydytojai prognozavo, kad jis gyvens tik mėnesį), tūkstančius kilometrų nukeliavo ieškodama geriausių medikų Ukrainoje ir Rusijoje.
„Atrodė, kad mane saugojo angelas sargas. Sugebėjau be jokių leidimų įveikti omonininkų kordonus akylai Kremliaus pašonėje saugomoje akių ir smegenų ligų klinikoje“, – prisiminė Svetlana. Po operacijos pusmetį ji mylimuoju rūpinosi tarsi vaiku, ir Maskvoje atlikta operacija dovanojo jau dešimt metų gyvenimo. „Gaila, kad jis niekada neišmoks lietuvių kalbos dėl ligos, todėl kai man pasidarė bloga, pati išsikviečiau greitąją“, – sakė Svetlana.
Chirurginės žymės sukėlė įtarimą
Belaukiančios medikų Svetlanos spaudimas nukrito iki 70 ir 40. „Vis prarasdavau sąmonę, bet medikų sulaukiau“, – pasakojo Svetlana. Anot jos, medikai, atlikę apžiūrą, pasakė, kad „blokuojasi širdis ir reikia suleisti atropino“.
Medikė vis nepataikydavo į veną. „Dūrė penkis kartus ir skaudėjo taip stipriai, kad trumpam praradau sąmonę. Tada medikai iškvietė kitą kolegų brigadą ir gydytoja iš karto suleido vaistų“, – prisiminė Svetlana. Atgavusi sąmonę išgirdo, kaip medikai klausinėjo vyro, kas Svetlanai nutiko. Jiems kėlė įtarimų mėlynės Svetlanos paakiuose.
„Jie nežinojo, kad, ruošdamasi šiemet rugpjūtį atšvęsti 50 metų jubiliejų, pasidariau plastinę vokų operaciją, todėl, matyt, pagalvojo, kad esu alkoholikė, o vyras mane tikriausiai sumušė“, – sakė pašnekovė.
Vyras nemokėjo paaiškinti. „Jie jo klausinėjo, ką aš gėriau. Jis tik parodė į tabletes. Medikai pasakė, kad jiems kažkas neaišku ir, matyt, pagalvojo, kad gėriau alkoholį arba mėginau nusižudyti. Juk iš tiesų išgėriau po tabletę verapamilio ir bromazepamo, bet jokio alkoholio“, – atskleidė Svetlana.
Nustebino medikų įžūlumas
Svetlana buvo pristatyta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priimamąjį, o iš ten – į reanimacijos skyrių. Ji tvirtino, kad ir ten į ją medikai „žvelgė kreivai“, nors ji visai nevartoja svaigalų ir nerūko.
„Manęs vėl pradėjo klausinėti, ką gėriau ir nuo ko apsinešiau. Atsakiau, kad nevartoju alkoholio. Sako: „Meluoji“, – prisiminė Svetlana. Pasak jos, viena slaugytoja iš kitų išsiskyrė įžūlumu.
„Jai mėginau aiškinti, kad esu širdininkė, reguliariai lankausi jų ligoninės Kardiologijos klinikoje pas docentę Reginą Jonkaitienę ir kortelėje yra visa mano ligos istorija, bet veltui“, – pasakojo Svet lana. Ji suskaičiavo, kad klausimą „ką gėrei“ medikai uždavė 9 kartus. Kažkuriuo momentu Svetlana vėl prarado sąmonę, o ją atgavusi suprato, kad gydytojai ruošėsi plauti skrandį.
„Pagalvojau, Viešpatie, kam reikia plauti skrandį, todėl natūralu, jog bandžiau priešintis, bet irgi veltui. Kelios moterys mane užgulė ir įvedė zondą į skrandį. Gerai žinau, kad norint jį lengviau įvesti, reikia paguldyti žmogų ant šono, o ne horizontalioje padėtyje, todėl jaučiau, kad zondą man tiesiog grūda“, – sakė Svetlana. Taip moteris neteko danties, kurį ne taip seniai protezavo odontologė. Dar du dantys buvo įskelti.
Jautėsi lyg skęstų
Įvedant zondą Svetlana mėgino gintis, todėl medikai jos rankas pririšo prie lovos.
„Tą akimirką, kai pradėjo pilti pirmą litrą vandens (su aktyvuota anglimi), supratau, ką žmogus jaučia skęsdamas. Mėginau paliesti surištos rankos pirštais seselės koją tarsi norėdama paklausti: „Ką jūs darote?“ Bet kaip tik tuo momentu pradėjo pilti antrą litrą vandens“, – prisiminė Svetlana.
Moteris mėgino gintis koja, todėl gydytojai prie lovos pririšo ir jos kojas. „Jaučiau, kad springstu ir kažkokiu būdu, gargaliuodama, sugebėjau surikti. Vanduo šliukštelėjo ant gydytojų. Tik tada jie suprato, kad manęs vos nenuskandino, ir šiek tiek pakėlė galvą. Tada vėl praradau sąmonę“, – pasakojo Svetlana.
Nudegino lūpas ir gomurį
Atgavusi sąmonę prie lovos Svetlana išvydo savo vyrą. Jis nenutuokė, ką per 2 valandas išgyveno žmona. „Lūpos buvo išpurtusios. Aktyvuota anglis jas ir gomurį nudegino. Veidas irgi buvo patinęs, o dėl mėlynių aplink akis, įtariu, atrodžiau nekaip“, – sakė Svetlana. Kai vyras paklausė, kodėl žmona pririšta, medikai atsakė, esą Svetlana yra agresyvi. Tuo metu ji jau kliedėjo.
„Į palatą įėjusios medikės paklausiau, kodėl manęs neveža į kardiologijos skyrių, ir ji man atsakė: „Tau ten nereikia“, – prisiminė Svetlana. Į palatą atvyko ir jos sesuo. Tada medikai pagaliau suvokė, kad pacientė nėra alkoholikė.
Kirpėjos stilistės licenciją turinti Svetlana gražina garsius Lietuvos žmones. Tarp jos klientų yra ir vienas dabartinės Lietuvos olimpinės vyrų krepšinio rinktinės treneris. Seseriai medikai rekomendavo Svetlaną laikinai paguldyti į psichiatrijos skyrių. „Atėjusi gydytoja seseriai paaiškino, kad manęs paleisti negalima, todėl turiu pagulėti „psichuškėje“. Pagalvojau, kad gal ten išsiaiškinsime, todėl sutikau“, – prisiminė Svetlana.
Slaugytoja tapo drauge
Svetlana tikino, kad įžūlioji slaugytoja atsiprašė, bet palinkusi pridūrė, kad už dantų taisymą nemokės iš savo kišenės. „Vėliau ji tapo tarsi draugė. Pasakojo apie savo nelaimingą gyvenimą. Pasiūlė net kavos, nors 3–4 dienas kiekvienas kąsnis ar gurkšnis išdegintoje gerklėje kėlė skausmą“, – prisiminė Svetlana. „Draugė“ Svetlanai pasiūlė ir švarius marškinėlius. Padėjo persirengti, tačiau ramybės akimirkos truko neilgai.
„Po 5 minučių su lova atvyko psichiatrijos skyriaus slaugytojos ir marškinius liepė nusivilkti. Kai vežė klinikų tuneliais, paklausiau, kodėl manęs nenuvežė į kardiologijos skyrių. Medikė išrėžė: „Tylėk, savižude.“ Nieko neatsakiau, o tik pagalvojau, kad taip pacientui atsakyti gali tik labai riboto mąstymo žmogus“, – prisiminė Svetlana.
Pagal teisės aktus, žmogus, sutikęs atsigulti į psichiatrijos stacionarą, iš jo išrašomas ne anksčiau kaip po 48 valandų. Palatos draugė iš Alytaus vėliau Svetlanai sakė, kad kai ją atvežė, iškart pagalvojo matanti asocialią pacientę.
Moterį palaikė savižude
Pasibaigus košmaru virtusiam savaitgaliui, Svetlana pradėjo ieškoti teisybės. Ji surinko visus dokumentus, pradedant kūno sužalojimo ekspertize ir baigiant Kauno klinikų dokumentų kopijomis.
Svetlana nustebo, kad esą buvo paguldyta su diagnoze „reakcija į vaistus“.
„Pacientė sąmoninga, tačiau epizodais dezorientuota. Blaškosi lovoje ir į ne visus klausimus atsako. Paliepimus vykdo nenoriai. Kodėl pateko į ligoninę, nepasakė“, – rašoma dokumentuose.
Klinikų dokumentuose taip pat įrašyta, esą ji 2011 m. stacionariai gydėsi Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje (RKKL) „dėl tyčinio apsinuodijimo medikamentais“. Svetlana tai paneigė ir parodė dokumentus, kad pernai RKKL ji gydėsi dėl mik roinsulto. Prieš 15 metų Svetlanai nustatytas širdies mitralinio vožtuvo burės įtrūkimas, o apie 1970-uosius buvo atlikta širdies operacija.
Birželio 25-ąją kažkam iš medikų pasirodė, kad Svetlana vartojo alkoholį, narkotikus arba mėgino nusinuodyti.
„Kam man žudytis, kai savaitę prieš tai lankiausi pas plastinės chirurgijos specialistą, ruošdamasi jubiliejui?“ – stebėjosi Svetlana.
Diagnozės aprašyme matyti daugybė taisymų kita ranka ir kitos spalvos rašikliu. Ten parašyta, neva Svetlana bandė žudytis trečią kartą.
„Ar mėginsiu kreiptis į teismą? Nežinau. Sveikata man brangesnė, bet žmonės turi žinoti, kas su jais gali atsitikti“, – sakė Svetlana.
KOMENTARAI:
Pacientus kartais tenka saugoti nuo žalojimosi
Eglė Žemaitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovė spaudai
Medicinos etika neleidžia pateikti duomenų apie paciento būklę, ligos eigą ir diagnozę. Todėl negalima komentuoti šios pacientės patekimo į ligoninę aplinkybių, ligos eigos ar gydymo detalių. Paminėtina tik tai, kad bet kurioje pasaulio šalyje į reanimacijos skyrių pacientai nukreipiami tik tada, kai yra sutrikusios gyvybinės organizmo funkcijos: sąmonė, kvėpavimo veikla, širdies veikla, skysčių ar kraujo druskų pusiausvyra. Gelbstint paciento gyvybę, tenka taikyti invazinius gydymo metodus ir procedūras. Jų metu patiriami pojūčiai nėra malonūs, tačiau apsaugoti pacientą nuo tokių potyrių juos slopinant medikamentais ne visada įmanoma, nes tai gali daryti poveikį ligos eigai, apsunkinti pacien to būk lę ar net kelti grėsmę gyvybei. Su gydymo ir tyrimų procedūromis susijusius nemalonius pojūčius pacientai išgyvena, vertina ir interpretuoja skirtingai. Nėra gydytojo ar slaugytojo, kuris tikslingai siektų sukelti pacientui skausmą ar jį sužaloti. Deja, pacientus kartais teka saugoti nuo žalojimosi.
Svarbiausia problema – žmogiškumo trūkumas
Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo narys
Tai – nepaprastai skaudi situacija, kuri atskleidžia net ne konkrečios slaugytojos ar ligoninės problemas. Ji rodo liūdną visos mūsų socialinės sistemos, visos valstybės situaciją. Pagrindinė yda, su kuria susiduria kiekvienas – ligonis, bedarbis, pensininkas, jaunuolis – žmogiškumo nebuvimas. Su žmogumi nesiskaitoma, į žmogų žiūrima kaip į daiktą ar statistinį vienetą. Problemą norima ne išspręsti, o kuo greičiau ja atsikratyti, nustumti į šoną. Būtina dėti visas pastangas, kad ši valstybės liga būtų gydoma.
Gediminas STANIŠAUSKAS
