Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vakar Kaune susitiko su socialiniais partneriais apskritojo stalo diskusijoje. Joje pristatyti birželio pabaigoje pakeisti naujieji geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, išklausytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo, diskutuota kitais aktualiais žemės ūkio klausimais.
Į ministro inicijuotą apskritojo stalo diskusiją įsijungė keliolika Lietuvos ūkininkų sąjungos rajoninių skyrių pirmininkų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos ir Žemės ūkio rūmų vadovai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros teritorinių skyrių specialistai.
Pakilias javapjūtės nuotaikas dėl kol kas neprasto prognozuojamo derliaus ir gana palankiai ūkininkams pakeistų GAAB reikalavimų diskusijoje keitė ir itin griežtas ministro žodis ūkininkus kontroliuojančiųjų institucijų atžvilgiu. „Kiek dar mes matysime ir girdėsime tas pačias metai iš metų besitęsiančias problemas. Nesuprantu, kodėl be ministerijos vadovų įsikišimo ar nurodymo valdininkai nenori spręsti jiems patikėtų klausimų“, – piktindamasis kelių institucijų darbu sakė K. Starkevičius.
Detalizuoti reikalavimai turėtų atsijoti „sofininkus“
Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Tiesioginių išmokų skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas pristatė žemės ūkio ministro birželio 30 d. įsakymu (Nr. 3D–534) pakeistus GAAB reikalavimų aprašus. Jie papildyti šiais penkiais detaliau reikalavimus nusakančiais apibūdinimais:
· juodasis pūdymas yra toks laukas, kuriame nuo rudens po derliaus nuėmimo iki kitų metų sėjos žemė yra įdirbta, o piktžolės užima ne daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto ploto;
· ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2 sąlyginio gyvulio hektarui (SG/ha);
· žemės ūkio paskirties plotas, didesnis nei 0,01 ha, medžiais neturi būti apaugęs taip tankiai, kad žemė nebūtų prieinama gyvuliams, o auginama produkcija turi būti gaunama panašiu būdu kaip plotuose be pavienių medžių;
· piktžolės stelbia žemės ūkio augalus tuomet, kai šių augalų vegetacija ten, kur yra piktžolių, yra sulėtėjusi arba jie, palyginti su kitomis to paties lauko vietomis, yra visiškai išnykę ir tokie plotai užima daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto lauko ploto;
· pavienės piktžolės yra tokios piktžolės, kurios nestelbia auginamos kultūros. Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose pažeidimu nelaikomi atvejai, kai pareiškėjo ūkinių gyvūnų skaičius sudaro ne mažiau kaip 0,2 SG/ha.
Žemės ūkio ministro pasirašytame įsakyme numatytas ir palankesnis sankcijų taikymas ūkininkams (galimybė pašalinti pažeidimą), jei pastarieji vis dėlto nusižengė GAAB reikalavimams.
„Supaprastinome ir liberalizavome nuostatas tiems, kurie ūkininkauja realiai. Manome, kad reikalavimų detalizavimas padės lengviau atsijoti „sofos ūkininkus“, kuriems tiesioginės išmokos, mūsų įsitikinimu, nepriklauso“, – vertindamas GAAB reikalavimų pakeitimus sakė žemės ūkio ministras.
Kaip tiesioginių išmokų ir paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones gavėjai laikosi pastarųjų reikalavimų, tikrina Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Jos duomenimis, praėjusiais metais (2010 m.) dažniausiai nesilaikyta reikalavimo, kad ganyklos ir pievos būtų geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos.
Šis pažeidimas praėjusiais metais atliekant patikras fiksuotas daugiau kaip 5,3 tūkst. kartų. Antras pagal dažnumą pažeidimas, fiksuotas patikrų metu (2,6 tūkst. atvejų), yra sėjomainos reikalavimų nesilaikymas. Pastarąją problemą artimiausiu metu turėtų padėti išspręsti jau parengtas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriame bus numatyti gerokai liberalesni reikalavimai sėjomainai.
Kodėl ekologinis ūkininkavimas vis dar yra pasipelnymo būdas?
Ūkininkų ir žemės ūkio ministro diskusijose apie šiandienines žemės ūkio aktualijas atsiskleidė bene labiausiai ūkininkus skaudinantys klausimai. Vienas jų – vis dar nesukontroliuojami ekologinių ūkių savininkai, kurių pagrindinis tikslas ne racionaliai ūkininkaujant gaminti ekologišką produkciją, bet kuo mažiau įdėjus pastangų gauti kuo didesnes ekologiniams ūkiams numatytas tiesiogines išmokas.
„Tai nusikalstama veikla. Mes ją stebime visai šalia. Tokie „ekologai“ piktžolėtus laukus dirba tik tiek, kad gautų išmokas. Ir jei ekologinių ūkių kontrolę vykdanti institucija vis dar nepajėgi sužiūrėti šios situacijos, mes esame pasirengę jai talkinti ir konkrečiai su mūsų skyrių rajonuose nariais nurodyti tokius žemės ūkio objektus“, – į pagalbą ekologinių ūkių priežiūrą ir sertifikavimą vykdančiai VšĮ „Ekoagros“ siūlėsi Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.
„Man sunku suprasti ne tik kaip gali būti 2 tūkst. ha ekologinis ūkis, bet ir kaip apskritai galima taip neracionaliai tvarkytis savo žemėje. Juk kasmet vargstantiems tautiečiams išdaliname tūkstančius tonų maisto produktų, tarp kurių ir paprasčiausios kruopos. Tai kodėl tokie akivaizdžiai produkcijos gaminimu nesuinteresuoti ūkiai gauna ekologinio ūkininkavimo sertifikatus, o vėliau ir nemažas išmokas“, – piktinosi K. Starkevičius.
Išklausius „Ekoagros“ direktorės Onos Kazlienės paaiškinimus dėl šiuo metu taikomos ūkių sertifikavimo metodikos ir jų kontrolės, akivaizdu, kad esamą tvarką reikia keisti nedelsiant.
Išsiaiškinti apleistų žemių savininkus lėšų trūksta, jų pakanka ūkininkų kontrolei...
Visu aštrumu ūkininkų ir ministro susitikime atsiskleidė ir dar viena opi problema – pasėlių purkštuvų kontrolė ūkiuose, kurią vykdo Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT). Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad nors ES teisės aktai iki 2020 m. reikalauja purkštuvus tikrinti kas penkerius metus, pastaroji įstaiga įsismagino šią patikrą ūkiuose atlikinėti kas trejus. „Reikalavimų ir taip daug, kodėl reikia apsunkinti veiklą bereikalingomis kontrolėmis?“, – stebėjosi J. Sviderskis.
„Tenka girdėti, kad išsiaiškinti apleistų žemių savininkus ir juos nubausti VAT lėšų pritrūksta. Todėl labai keista, kad ji užsiima tokiomis perteklinėmis patikromis“, – pritarė ministras.
Sutarta, kad jau artimiausiu metu ūkininkų ir juos kontroliuojančių institucijų atstovai susistemins bei aptars visas šiuo metu galiojančiais teisės aktais pagrįstas patikras ūkiuose.
Prašė neatmesti projektų investicijoms į žemės ūkio valdų modernizavimą
Diskusijoje apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (Programos) įgyvendinimą ir paramos sklaidą LŪS atstovai bei LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis žemės ūkio ministro prašė lengva ranka neatmesti projektų pagal Programos I–osios krypties priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, kuriems šiais metais finansavimo pritrūko.
Siūlyta sudaryti jų rezervą, iš kurio eilės tvarka perspektyvūs projektai būtų finansuojami kitais metais. LŪS teigimu, rezerve sukauptiems projektams pagal žemės ūkio valdų modernizavimo priemonę kitais metais prireiktų apie 90 mln. Lt.
„Šiais metais pagal Programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ finansavome visus projektus, kuriais paramos ūkininkai prašė pirmą kartą. Tam skyrėme per 200 mln. Lt. Tikimės, kad šių metų pabaigoje paramos sklaida sieks keliolika tūkstančių pareiškėjų“, – komentuodamas Programos įgyvendinimo eigą sakė K. Starkevičius.
Ministras pažadėjo ūkininkų siūlymą dėl projektų rezervo apsvarstyti su atsakingais ministerijos pareigūnais. Siekiant padidinti pačių populiariausių Programos priemonių (I–osios krypties priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Žemės ūkio valdų modernizavimas“) finansavimo galimybes, Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai jau išsiuntė prašymą perskirstyti paramos lėšas tarp Programos krypčių.
Susitikime aptartos ir Šilutės polderių tvarkymo galimybės, keltas valdų registro formos paprastinimo klausimas.
