Antradienį Europos Parlamento plenariniame posėdyje iškilmingai paminėtas bendros Europos valiutos – euro – dešimtmetis.
Minėjime kalbėjo Europos centrinio banko prezidentas J.-C. Trichet, Eurogrupės pirmininkas Liuksemburgo premjeras J.-C. Juncker, ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras J. Almunia bei buvęs Prancūzijos prezidentas V. Giscard d’Estaing, taip pat EP frakcijų atstovai.
Europarlamentarams peržiūrėjus istorinį vaizdo įrašą, EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering pažymėjo, kad „euro įvedimas tapo vienu svarbiausių ES istorinių sprendimų“, kuris buvo „logiška Europos ekonominės bendrijos raidos tąsa“. Kalbėtojas pasidžiaugė, kad euras tapo ekonominio ir politinio stabilumo simboliu, o pasaulyje juo vis labiau pasitikima. „Euras įrodė, kad Europa pajėgi priimti svarbius sprendimus vardan jos piliečių gerovės“, – teigė H.-G. Pöttering. Jis pridūrė, jog bendra valiuta ir Europos centrinių bankų sistema leido sušvelninti krizės padarinius.
Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jean-Claude Trichet priminė, jog įvedant eurą daugelis netikėjo jo sėkme. Tuo tarpu šiandien euro zonos šalių piliečiai džiaugiasi kainų stabilumu ir galimybe sušvelninti krizės poveikį. „Audringuose finansiniuose vandenyse geriau būti dideliame laive negu mažoje valtelėje“, – teigė prelegentas, Jis ragino tęsti sėkmingai pradėtą darbą jaučiant atsakomybę ateities kartoms.
Eurogrupės pirmininkas Liuksemburgo premjeras Jean-Claude Juncker pažymėjo, kad euras sėkmingai įsitvirtino apgalvotos ekonominės politikos dėka. Kalbėtojas ragino ją tęsti, pasimokius iš tarptautinės finansų krizės, kuri kilo dėl atsakomybės stokos. Pasak J.-C. Juncker, svarbu reformuoti pasaulinę finansų sistemą, taip pat ir atkurti vartojimo bei taupymo pusiausvyrą. Kad euro zona atliktų svarbesnį vaidmenį pasaulyje, reikėtų sustiprinti politinį atstovavimą jai, pridūrė kalbėtojas.
ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Joaquín Almunia pasidžiaugė, kad pasaulyje euras imamas vertinti ne mažiau palankiai negu JAV doleris. „Euras nėra tik bendra valiuta – jis yra svarbi bendro europinio projekto dalis“, – pažymėjo komisaras. Jis pridūrė, jog euras leido sukurti apie 16 mln. darbo vietų, sustiprinti ES bendrąją rinką bei sumažinti kainų svyravimus.
Tuo tarpu buvęs Prancūzijos prezidentas Valéry Giscard d’Estaing teigė, jog „euro sėkmė pranoko visus lūkesčius“ – per dešimtmetį jis tapo viena labiausiai vertinamų pasaulio valiutų. „Jei ne euras, ekonominė krizė būtų daug gilesnė“, – pridūrė kalbėtojas. Jis ypač pabrėžė Europos centrinio banko nepriklausomumo svarbą ir ragino reformuoti bankų priežiūros tvarką.
Faktai. 1999 m. sausio 1 d. įvedus eurą elektronine forma, euro zonos šalių valiutos nustojo egzistuoti nepriklausomai viena nuo kitos, nustačius fiksuotus jų tarpusavio keitimo kursus. Tuo metu dar nebuvo euro banknotų bei monetų – jos ėmė cirkuliuoti tik 2002 m. sausio 1 d.
1992 m. pasirašyta Mastrichto sutartis įpareigojo visas tuometines ES šalis įsivesti eurą tuomet, kai jos atitiks tam tikrus monetarinius bei biudžeto kriterijus. Vis dėlto Jungtinė Karalystė ir Danija išsiderėjo išlygas, o Švedijos gyventojai 2003 m. referendume balsavo prieš euro įvedimą.
Šiuo metu eurą naudoja 16 iš 27 ES valstybių, taip pat Andora, Juodkalnija, Kosovas, Monakas, San Marinas bei Vatikanas. Eurą jau įsivedė ir keletas neseniai į ES įstojusių šalių: 2007 m. – Slovėnija, 2008 m. – Kipras ir Malta, o šių metų sausio 1 d. – Slovakija. Kitos naujosios ES narės – tarp jų ir Lietuva – dar rengiasi įsivesti eurą.
