Europos Parlamentas (EP) patvirtino Europos Komisijos (EK) siūlymą, kad valstybės narės galėtų pačios nuspręsti leisti ar ne savo teritorijoje auginti genetiškai modifikuotas kultūras. Vieni tokį sprendimą palaiko, kiti nuogąstauja, kad ES atsisakius vieningai saugoti visuomenės sveikatą, žemės ūkio ir aplinkos kokybę, genetiškai modifikuotus organizmus „stumiančioms“ korporacijoms bus lengviau palenkti atskirų valstybių valdžią.
Galimybės lobistams
Naujos direktyvos nuostatos, už kurias balsavo dauguma EP narių, įsigalios pavasarį. ES sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis sveikino tokį sprendimą. O EP Žaliųjų frakcijai priklausantis Bronis Ropė, kaip ir kiti žalieji europarlamentarai balsavęs prieš, leidimą ES narėms pačioms apsispręsti dėl GMO prilygino Trojos arkliui. Anot jo, suteikus valstybėms daugiau savarankiškumo dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo, atsivers daugiau kelių biotechnologijų kompanijoms užsiimti lobizmu ir paveikti politikus, kad jie priimtų GMO kūrėjoms palankius sprendimus.
„Idėja keisti direktyvą buvo lyg ir nebloga, EP nuo pat pradžių rėmė didesnę Bendrijos narių nepriklausomybę GMO klausimu. Tačiau ši idėja netrukus apaugo naujais reikalavimais, pavyzdžiui, draudimą auginti genetiškai modifikuotas kultūras suderinti su biotechnologijų kompanijomis, kurios ir kuria GMO“, – sakė Bronis Ropė.
Europarlamentaras atkreipė dėmesį, kad dabar ne tik leista šalims narėms lengviau išsikovoti teisę neauginti ES įteisintų genetiškai modifikuotų kultūrų. Taip pat palengvintas jų naujų veislių autorizavimas. B.Ropė įsitikinęs, kad dėl to GMO Europoje gali dar labiau išplisti: „Iki šiol galiojusi tvarka dėl EP, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pasipriešinimo neleido Europos Komisijai lengvai autorizuoti GMO. Žalieji ilgai siekė, kad GMO būtų visiškai uždrausti Europoje. Tai būtų racionaliausias kelias, atspindintis daugelio ES gyventojų požiūrį.“
Daugiau rizikos
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad sprendimas leisti ES valstybėms pačioms apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo – viena iš GMO lobistų pergalių. Anot jo, kai nėra bendros ES pozicijos ir atsakomybės dėl GMO, atsiranda rizika, kad lobistai spaus atskirų šalių politikus.
„Įdomu, kurias šalis pirmiausia pasirinks GMO proveržiui. Tikiuosi, kad tai nebus Lietuva. Mūsų šalies gyventojai pakankamai informuoti apie GMO pavojus ir grėsmes. Daug kalbėjome apie tai, kad mūsų gyvuliai šeriami, o paukščiai lesinami genetiškai modifikuotais pašarais, tačiau tai slepiama, ir vartotojai, perkantys kiaušinius, mėsos, pieno produktus, apie tai neinformuojami, nes ES to nereglamentuoja. Nemanau, kad mūsų politikai dabar išdrįstų agituoti, kad Amerikos biotechnologijų kompanijų siūlomi GMO – moderni žemdirbystė“, – samprotavo „Agrokoncerno“ įmonių grupės prezidentas, atsisakęs „Agrokoncernui“ pavaldžiose žemės ūkio bendrovėse naudoti genetiškai modifikuotus parašus.
Pasak R.Karbauskio, ES valstybėms narėms suteikta teise leisti ar drausti genetiškai modifikuotas kultūras nereikėtų džiaugtis ir dėl to, kad vienos valstybės draudimas auginti tokias kultūras gali tapti beprasmis, jei kaimyninė šalis pasienyje ar arti jo pradėtų jas auginti.
„Jei kaimyninės šalys ima auginti genetiškai modifikuotus augalus, atsiranda genetinės taršos per sienas rizika. Genetinei taršai, kaip ir kokiam kiaulių marui, valstybių sienos – ne užtvara, tad gali tekti visiems srėbti nenuspėjamas pasekmes“, – perspėjo prieš GMO pasisakantis politikas.
O jei atsitiktų taip, kad susikryžminus modifikuotoms ir nemodifikuotoms kultūroms užsiterštų kaimyniniai pasėliai, mokestį korporacijai už GMO tektų mokėti ir šių kultūrų nesėjusiam ūkininkui. Tokių istorijų apstu užsienio spaudoje. Jau srebia pasekmes
„Teoriškai lyg ir gerai, kad pačios valstybės gali spręsti. Bet kaip bus realiai? Matyt, visą ES paveikti sudėtinga, tad armija GMO lobistų, už kurių stovi didžiulė galia ir dideli pinigai, imsis kitos taktikos – ir pro langus, ir pro duris brausis į atskiras šalis“, – savo nuomonę išsakė profesorius selekcininkas Antanas Svirskis.
Mokslininkas neabejoja, kad nė vienos šalies gyventojai, bent šiek tiek susipažinę su GMO, nenorėtų šių „naujovių“, tačiau, anot jo, visur atsiranda ruporų, kurie aiškina, kad genų inžinerijos produktai yra pažangos simbolis, kad GMO esą išgelbės pasaulį nuo bado ir pan.
Tačiau, pasak A.Svirskio, visuomenė mažai informuojama, kokias pasekmes jau dabar srebia ūkininkai tų šalių, kurios pirmiausia įsileido GMO. „Štai vengrai buvo leidę auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, bet kai atsikandę jų norėjo atsisakyti auginimo, ėjo vargo keliais, bylinėjosi teismuose“, – pasakojo mokslininkas.
A.Svirskis nekart įsitikino, kad GMO lobistų galimybės veikti yra nepalyginamai didesnės nei jų priešininkų. „Prieš keletą metų Briuselyje teko dalyvauti ekologinės žemdirbystės puoselėtojų diskusijoje, kuri truko vieną dieną. Po mūsų ten sugužėjo GMO gamintojai ir šalininkai, kurių diskusijos ir pokalbiai tęsėsi visą savaitę“, – palygino profesorius.
Inicijuos teisės aktus prieš GMO
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas pranešė, kad skubins rengti būtinus teisės aktus, kad mūsų šalyje būtų uždraustas genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas. Pasak jo, nereikia delsti ir leisti veikti lobistams, o greitai įstatymiškai užkirsti kelią GMO.
Politikas vardijo argumentus, kuriais remiantis Lietuva apsisaugotų nuo GMO: „Galiu kalbėti kaip agronomas, kad įsileidę GMO, užteršime augmeniją, aplinką. Absoliuti nesąmonė, kad iš GMO gali būti naudos žemės ūkiui ir apskritai maisto pramonei. Šios kultūros nėra derlingesnės, tik apie tai nekalbama. Tai naudinga tik korporacijoms, kurios visiškai pririša ir išnaudoja ūkininkus. Jie privalo kasmet pirkti genetiškai modifikuotų kultūrų sėklas, taikyti nustatytas auginimo technologijas, naudoti tų korporacijų pesticidus ir pan. Ištrūkti iš šių žabangų beveik neįmanoma.“
R.Karbauskio neguodžia ES institucijų išvados, kad GMO žala žmonių sveikatai nėra moksliškai įrodyta. „Mes galime drąsiai teigti, kad neįrodyta ir tai, kad GMO sveikatai nekenksmingi. Gal genų inžinerijos pavojai paaiškės tik po kelių kartų? Neabejoju, kad tai kada nors bus įrodyta. O kai tai paaiškės, pasekmės bus tragiškos. Žmonių organizmuose atsiradę pokyčiai gali būti negrįžtami. Ką tada JAV prezidentas pasakys savo šalies gyventojams? Mes galime to išvengti.“
Valstybė turi atsiklausti korporacijos
Ar mūsų valdžia užkirs kelią genetiškai modifikuotų kultūrų auginimui Lietuvoje, pamatysime netolimoje ateityje. Kaip praneša Aplinkos ministerijos atstovai, įsigaliojus naujai direktyvai, norint uždrausti GMO auginimą valstybėje narėje, veiks dviejų etapų sistema. Jei GMO platinanti kompanija pateiktų paraišką ir pranešimą dėl genetiškai modifikuotų kultūrų komercinio auginimo, ES valstybė narė per EK turėtų teikti prašymą tai kompanijai dėl geografinės taikymo srities apribojimo (išėmimo). Kitaip tariant, valstybė turi atsiklausti, ar privati kompanija leis neauginti GMO.
Tiesa, prieš tai savo išvadas turi pateikti Europos maisto saugumo tarnyba (ji turi užtikrinti nepriklausomą mokslinę ekspertizę ir padėti EK, EP ir ES valstybėms narėms priimti rizikos valdymo sprendimus). Ši tarnyba laikosi nuomonės, kad genetiškai modifikuoti augalai neturi kenksmingo poveikio nei gyvūnams, nei žmonėms. Dėl to ji sulaukia mokslininkų kritikos, kad vertindama genetiškai modifikuotų kultūrų riziką esą taiko dvigubus standartus.
Taigi, jei pirmajame etape valstybei nepavyksta užsitikrinti GMO platinančios kompanijos leidimo neauginti genetiškai modifikuotos kultūros, naujoji direktyva leidžia šaliai rasti kitus teisėtus draudimo pagrindus. Pavyzdžiui, remtis tokiais kriterijais: poveikiu šalies aplinkos apsaugos politikai, teritorijų planavimo reikalavimais, socialiniu ir ekonominiu poveikiu, žemės ūkio politikos tikslais ar noru išvengti netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose ir kt.
Įrodyti žalos neįmanoma?
Šiuo metu ES leidžiama auginti tik JAV kompanijos „Monsanto“ genetiškai modifikuotus kukurūzus Mon810. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Norėdamos uždrausti GMO auginimą savo teritorijoje, valstybės gali pasinaudoti vadinamąja apsaugos sąlyga, t. y. privalo moksliškai įrodyti, kad GMO kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Devynios ES šalys (Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija, Bulgarija) tuo pasinaudojo ir uždraudė šių kukurūzų auginimą. Tačiau Europos maisto saugos tarnyba įvertino, kad šie draudimai nėra moksliškai pagrįsti. Be to, valstybės narės buvo paduotos į Europos ir nacionalinius teismus, kad pritrūko teisinių argumentų apriboti šių kultūrų auginimą. Kai kuriose šalyse teismai nusprendė leisti atšaukti draudimus.
Naujoji direktyva ES valstybėms suteiks daugiau galimybių (net tik pasinaudoti dabar galiojančia apsaugos sąlyga dėl grėsmės sveikatai ir aplinkai) atsiriboti nuo GMO auginimo.
Šiuo metu ES leidžiama vartoti 49 genetiškai modifikuotus produktus, skirtus maistui ir pašarams. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia, kad Lietuvos rinkoje yra 20 produktų (9 pavadinimų augalinių aliejų ir 11 pavadinimų saldumynų), kurių sudėtyje yra GMO. Verta žinoti, kad apie tai informuoti vartotojų nereikalaujama, jei maisto produktų sudėtyje yra mažiau nei 0,9 proc. GMO. Kiek tokių produktų prekyboje, niekas pasakyti negali. ES neženklinami ir kiaušiniai, mėsos, pieno, žuvies produktai, jei gyvuliai, žuvys buvo šeriami, o paukščiai lesinti pašarais, kurių sudėtyje yra GMO.
