Rusijos kosminės programos vadovas užsimena, kad už pastaraisiais metais jo agentūrą persekiojusių nesėkmių virtinės gali slypėti užsienio jėgos.
Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas dienraščiui „Izvestija“ teigia negalintis suprasti, kodėl keletas kosminių aparatų paleidimų pakrypo netinkama linkme kaip tik tuomet, kai jie skriejo virš teritorijų, nematomų Rusijos radarams.
„Neaišku, kodėl mūsų nesėkmės dažnai nutinka tuomet, kai aparatai keliauja per „tamsiąją“ Žemės pusę Rusijai – vietoves, kur mes nematome erdvėlaivio ir negauname jo telemetrinių duomenų“, – kalbėjo jis.
„Nenoriu nieko kaltinti, tačiau šiandien yra labai galingų atsakomųjų priemonių, kurios gali būti panaudotos prieš kosminius aparatus, ir kurių atmesti mes negalime“, – dienraščiui teigė V. Popovkinas.
Viena ryškiausių pastarojo meto Rusijos nesėkmių susijusi su lapkritį paleistu Marso zondu „Phobos Grunt“, kuris įstrigo žemesniojoje Žemės orbitoje. Manoma, kad artimiausiomis dienomis jis nukris ant Žemės, praneša naujienų agentūra AFP.
Anot V. Popovkino, „neaišku“, kodėl 13,5 tonų sveriančio zondo startinė raketa neužsivedė tuomet, kai buvo numatyta.
Tačiau jis pripažino, kad misija buvo rizikinga nuo pat pradžių, nes ji susijusi su nepakankamai finansuojamu projektu, kuris sukurtas dar sovietų laikais.
„Jei nebūtume sugebėję jo paleisti per langą, kuris atsivėrė 2011 metais, būtume turėję viską išmesti, nurašydami 5 mlrd. rublių (160 mln. dolerių)“, – teigė jis.
V. Popovkinas Rusijos kosmoso agentūros vadovu paskirtas balandį, kai po trijų nesėkmingų navigacijos palydovų paleidimo buvo atleistas jo pirmtakas.
Tačiau jam vadovaujant problemų tik dar padaugėjo. Rusija neteko dar kelių palydovų bei krovininio kosminio laivo „Progress“.
Po nesėkmės Marso misijoje Rusija prarado „Meridian“ ryšių palydovą. Jo fragmentai nukrito centriniame Sibire, Novosibirsko regione, ir pataikė į Kosmonautų gatvėje esantį namą.
Apie sužeistuosius nebuvo pranešta, tačiau 50 centimetrų dydžio palydovo nuolauža namo stoge pramušė skylę.
Rusijos federalinę kosmoso agentūrą „Roskosmos“ pastaruoju metu persekioja nesėkmės. Dideliu smūgiu Rusijos kosminės pramonės prestižui tapo 2011 m. lapkričio 9 d. paleisto kosminio aparato „Phobos-Grunt“ nesėkmė. Jis turėjo vykdyti ambicingą Marso ir jo palydovo Fobo tyrimų misiją, kurios metu turėjo būti paimtas Fobo grunto mėginys ir atgabentas į Žemę. Tačiau kosminio aparato nepavyko nukreipti į skrydžio į Marsą orbitą, jis tapo nevaldomas ir maždaug sausio 15 d. turėtų nukristi į Žemę.
Praėjusių metų rugpjūčio 24 d. nepavyko išvesti į orbitą krovininio kosminio laivo „Progres M-12M“, turėjusio susijungti su Tarptautine kosmine stotimi. Rugpjūčio 18 d. dėl nepavykusio paleidimo į kitą orbitą buvo iškeltas kosminis aparatas „Ekspres-AM4“, šis palydovas buvo prarastas, o nuostoliai dėl to siekė 10 milijardų rublių. Vasario 1 d. „Rokot“ raketa nesugebėjo iškelti į orbitą Rusijos karinio palydovo „Geo-IK-2“. Užpraėjusių metų gruodį į Ramųjį vandenyną nukrito trys Rusijos kosminės navigacijos sistemos GLONASS palydovai, kurių taip pat nepavyko išvesti į orbitą.
