Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Prezidento našlės rentos.
Toks kreipimosi tekstas įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.
Kreipimosi iniciatoriai mano, kad Prezidento valstybinės rentos įstatyme nustatyta mirusio Lietuvos Prezidento sutuoktinio teisė gauti valstybinę našlių rentą ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos galimai prieštarauja Konstitucijai, konstituciniams socialinės darnos, teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Parlamentarai norėtų sužinoti, ar tai, kad valstybinė renta skiriama Respublikos Prezidento našliui (našlei), nepaisant jo (jos) amžiaus, gaunamų pensijų ar nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų, neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams socialinės darnos, teisingumo bei teisinės valstybės principams.
Kreipimosi iniciatoriams kelia abejonių ir tai, jog šiuo metu nenustatyta, kad skiriant Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą turi būti atsižvelgiama į asmens turimą turtą, santuokos trukmę, asmens nuopelnus valstybei ir kt. sąlygas.
Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatyme numatyta, kad teisę gauti Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą turi mirusio Prezidento sutuoktinis Lietuvos Respublikos pilietis.
„Įstatymas nenustato, ar ši renta turėtų būti mokama asmeniui, kuris buvo sutuoktiniu Respublikos Prezidento pareigų vykdymo laikotarpiu, atliko atitinkamas valstybinio ir (ar) diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, ar sutuoktiniui, kuris juo tapo jau nutrūkus Respublikos Prezidento įgaliojimams“, – sakoma kreipimesi.
Vadovaujantis teisės aiškinimo sistemiškumo ir logiškumo principais, Respublikos Prezidento valstybinė našlių pensija kaip papildoma garantija, Seimo narių nuomone, turėtų būti skiriama tik tokiam sutuoktiniui, kuris turėjo sutuoktinio statusą Respublikos Prezidentui oficialiai einant šias pareigas bei jo įgaliojimų nutrūkimo (t. y. mirties) momentu.
„Taigi Prezidento valstybinės rentos įstatymo nuostata kelia pagrįstų abejonių, ar ji neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, teisingumo ir protingumo principams ta apimtimi, pagal kurią nėra teisiškai reglamentuota, kad norint gauti Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą būtinos dvi sąlygos: būti sutuoktiniu Respublikos Prezidento pareigų vykdymo laikotarpiu ir jo mirties momentu“, – sakoma kreipimosi į KT projekte.
Kreipimosi autorių nuomone, jeigu įstatymų leidėjas, nustatydamas rentą tik už asmens buvimą mirusio Prezidento šeimos nariu, neatsižvelgia į Konstitucijoje ir Prezidento įstatyme įtvirtintą Prezidento instituto ir Prezidento valstybinės rentos specifiką, valstybinę rentą pretenduojančio gauti asmens turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tokios rentos skyrimas ir mokėjimas tampa privilegija bei galimai pažeidžia konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir solidarumo principus.
„Teisinis reguliavimas, kai jokių valstybinių pareigų nėjusiam asmeniui iš valstybės biudžeto skiriama socialinės parama ir jos dydis yra siejama su Prezidento valstybine renta, neatsižvelgiant į valstybinę rentą pretenduojančio asmens turtinę padėtį, t. y. socialinės paramos būtinumą, taip pat galimai prieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, socialinės darnos ir teisingumo principams“, - sakoma kreipimesi.
Kreipimosi į KT projektą Seimui teikia parlamentarai Stasys Šedbaras, Donatas Jankauskas, Artūras Melianas, Rima Baškienė, Erikas Tamašauskas, Virginija Baltraitienė, Remigijus Žemaitaitis, Algimantas Dumbrava.
Kaip ELTA jau skelbė, 49,1 proc. Lietuvos gyventojų manymu, velionio Prezidento Algirdo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei Prezidento našlės rentos nereikia, nes ji pakankamai turtinga. Lietuvos gyventojų įsitikinimu, rentas turi gauti tik labiausiai šaliai nusipelnę asmenys, o skiriant rentą turėtų būti atsižvelgta ne tik į asmens pajamas, bet ir į turimą turtą.Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Didžiosios dalies gyventojų nuomone, reikėtų keisti teisės aktus, reglamentuojančius rentų skyrimą: 41,6 proc. pasisakė, kad rentas turi gauti tik patys labiausiai nusipelnę asmenys, 22,8 proc. respondentų nuomone, skiriant rentą reikėtų atsižvelgti ne tik į pajamas, bet ir į turimą turtą. Kad rentas reikia panaikinti iš viso, mano 22,8 proc. apklaustųjų.
