Ukrainai išgyvenant ekonomikos krizę ir nuolatinius barnius su didžiąja kaimyne Rusija, šalies prorusiškoji opozicija apkaltino valdžią, kad ji Rusijos ir Gruzijos karo metu Tbilisiui nelegaliai teikė ginklus.
Kaltinimai ginklų prekyba
Nors parlamentinis tyrimas prasidėjo beveik prieš du mėnesius, tyrėjų komitetas iki šiol negali pateikti jokių tvirtų Ukrainos kaltės įrodymų, tik abstrakčias kalbas per šalies žiniasklaidą.
Tačiau nesvarbu, ar Ukrainos opozicijai pavyks įrodyti savo kaltinimų valdžiai pagrįstumą, nors ji ir skelbia, kad įkalčiai nenuginčijami ir šokiruojantys. Ukrainos santykiai su didžiąja kaimyne vis labiau komplikuojasi.
Opozicijos kaltinimai vėl sujudino trapius Ukrainos valdžios pamatus ir padidino šalies politinį nestabilumą. Kartu opozicija dar paaštrino įtemptus santykius su Rusija. Rusija jau ne kartą išreiškė neigiamą reakciją į provakarietiškos Ukrainos valdžios veiksmus.
Opozicija teigia, kad Ukrainos valdžia su prezidentu Viktoru Juščenka priešakyje rėmė Gruziją ne tik morališkai, bet ir tiekė šiai Kaukazo valstybei ginklus prieš karą su Rusija ir jam pasibaigus. Pasak opozicijos, Ukraina Gruzijai pardavė tankų ir priešlėktuvinės gynybos sistemų už mažesnę nei rinkos kainą.
Opozicija pareiškė, kad šalies prezidentas Viktoras Juščenka ginkluotę, kuri reikalinga ir Ukrainai, lengvabūdiškai perdavė Gruzijai.
Ukraina turi teisę parduoti ginklus
Tuo tarpu V.Juščenka griežtai paneigė visus kaltinimus, pavadino tyrimą „politiniu cirku“. V.Juščenka pridūrė, kad Ukraina turi teisę parduoti ginklus visoms valstybėms, tarp jų ir Gruzijai, nes šiai šaliai tarptautinės sankcijos netaikomos.
Ukrainos vadovas teigė, kad Ukrainos kroviniai Gruzijai nepažeidė jokių tarptautinių įstatymų ir normų, todėl Ukraina toliau parduos ginklus Gruzijai, jei ši paprašys. „Ukraina palaiko ir palaikys bendradarbiavimą su visomis šalimis, kurioms netaikomi tarptautiniai apribojimai, - teigė V.Juščenka. - Tačiau prekyba ginklais turi atitikti Ukrainos nacionalinius interesus“.
Tuo tarpu opozicijos atstovai pareiškė, kad kalbama ne apie Ukrainos galėjimą ar negalėjimą parduoti ginklus, o apie tai, kad Ukraina slaptai ir beveik veltui siuntė ginklus į Gruziją, taip išvengdama Rusijos pasipriešinimo. Kartu opozicijos atstovai pareiškė, jog pajamas, gautas už ginklus, pasidalijo artimiausi V.Juščenkos aplinkos žmonės, tuo tarpu Ukrainos kariuomenei modernizuoti toliau trūksta lėšų.
„Mes esame labai netoli didžiulio politinio skandalo, kurio aidas bus girdimas dar ilgai“, - teigė Vitalis I.Konovaliukas, parlamentinės komisijos, tiriančios kaltinimus valdžiai, vadovas. Politikas priklauso pagrindinei opozicinei Regionų partijai, kuri siekia artimesnių ryšių su Kremliumi.
J.Tymošenko laikosi atokiau nuo tyrimo
Kaltinimai Ukrainos valdžiai pasigirdo būtent tada, kai šalis išgyvena didžiulę ekonomikos ir politikos krizę. Vis dar nesiliauja ginčai tarp V.Juščenkos ir jo koalicijos partnerės šalies ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko. Jau kuris laikas šalyje normaliai neveikia Parlamentas, o prezidento V.Juščenkos populiarumas toliau smunka.
Tačiau J.Tymošenko, nevengianti kritikuoti V.Juščenkos, vykstant parlamentiniam tyrimui laikosi neutralios pozicijos. Nė vieno iš jos vadovaujamos partijos narių nėra parlamentiniame komitete.
Rusija neslepia įtūžio
Rusija ginklų tiekimą Gruzijai jau seniau pavadino Ukrainos valdžios nusikaltimu. Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, spalio mėnesį susitikęs su J.Tymošenko, pareiškė, kad Ukrainos valdžios inicijuotas ginklų pardavimas yra „nusikaltimas Rusijai ir Ukrainos žmonėms“.
Savo ruožtu Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Ukrainą eskaluojant konfliktus Kaukaze. „Deja, kai kurios šalys su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis priešakyje netiesiogiai skatino Gruziją imtis agresijos. Mes to nepamiršime ir formuodami savo užsienio politiką į tai atsižvelgsime“, - teigė D.Medvedevas.
Kremlius ilgą laiką kritikuoja Ukrainos vadovą V.Juščenką dėl jo vakarietiškų pažiūrų ir Gruzijos rėmimo. Tiek Gruzijos, tiek Ukrainos vadovai siekia narystės NATO, tuo tarpu Rusija griežtai priešinasi tolesnei aljanso plėtrai į Rytus.
Ginklų pardavimas - legalus žingsnis
Ukrainoje po Sovietų Sąjungos žlugimo liko daugybė nenaudojamos ginkluotės, todėl beveik du dešimtmečius daug ginklų buvo eksportuojama į užsienį.
2007 m. Ukraina Gruzijai pardavė 74 tankus T-72, kelis ginkluotus kovos automobilius, priešraketinių sistemų, taip pat du savaeigius artilerijos pabūklus. Tuomet visa parduodama ginkluotė buvo užregistruota Jungtinių Tautų standartinių ginklų registre.
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pranešime teigiama, kad paskutinis laivas su Ukrainos ginkluote į Gruzijos uostą Potį atplaukė rugpjūčio 8 d., kai kilo karas. Tačiau ukrainiečiai neigia, kad laivu buvo atgabenta ginkluotė. „Tai buvo pirotechnikos įranga, taip pat karinių lėktuvų gaisro pavojaus sistemos“, - teigiama Ukrainos pareiškime.
Nors Ukrainos eksportuojami ginklai dažnai būna pasenę ir neprižiūrimi, pastaraisiais metais eksportui skirtų ginklų priežiūra nuolatos gerėja. Ukraina iš ginklų prekybos gauna nemažas biudžeto įplaukas. Nuo pat praėjusio amžiaus pabaigos Ukraina tapo svarbiausia ginklų eksportuotoja į pasaulio konfliktų zonas.
