Socialiniame tinkle žmonės dalijasi žinute, kurioje skelbiama: „Užtenka tyčiotis iš Lietuvos gyventojų. Jei tau nusibodo permokėti už prekes ir manai, jog jos tampa prabangos prekėmis. Tada išreikšk savo valią neidamas į prekybos centrus.“
Vieni šią akciją palaiko, kiti – kritikuoja.
„Kaip visada paleis akciją prekybos tinklai ir visi kaip išprotėję lėks pirkti,“ - savo nuomone pasidalijo vyras.
„Už akcijos idėją tikrai pasisakau UŽ!!! Bet retorinis klausimas: kas dėsis 15 dieną (dieną prieš akciją) ir 21 dienos (dieną po akcijos). Jau matau tą vaizdelį mintyse, galima bus sugrįžti prisiminimais į blokados laikus, kai visi šlavė lentynas, tai vaizdelis bus toks pats, niekas nesiskųs tada, kad algos mažos, vežimėliai nuo prekių lūš pas kiekvieną pirkėją. Ir stumdysis visi pikti bei šūkaus, kodėl tiek mažai veikiančių kasų, kas per aptarnavimas ir panašiai...“ - po akcijos nuotrauka rašė vyras.
Kiti akciją palaikantys žmonės įsitikinę, kad poveikis būtų geresnis ir kainas prekybos centrai sumžintų, jeigu boikotas tęstųsi ne kelias dienas, o kelias savaites.
„Nieko nepasieksime. Jei norime sumažinti kainas, turime vieningai neiti į vieną iš didžiųjų prekybos centrų ilgą laiką, Nebesulaukęs klientų, boikotuojamas prekybos tinklas privalės mažinti kainas, kad vėl pritrauktu pirkėjus, tada visi žmonės grįžtų į jį. Tuo pačiu, kiti prekybos centrai privalėtų taip pat mažinti kainas... Manau 2 savaites jei būtume vieningi, pasiektume daug. Bet mes lietuviai labiau esam linkę skųstis, sėdėti prie TV ir reikalauti kol kas nors už mus ką nors padarys. Mes patys visi kaip kumštis galime sutvarkyti nesuvokiamą kainų kilimą...“ - dėstė diskusijoje dalyvavęs vyras.
Boikotų akcijos neveiksmingos
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas tikina, jog tokie boikotai, nepaisant jų trukmės, prekybos centrams neturi jokios įtakos. Netgi jeigu pirkėjų skaičius, vykdomos neapsipirkimo akcijos metu sumažėja, finansiškai prekybininkai nenukenčia.
„Jeigu žiūrėti iš apsipirkimo srauto pusės, net jeigu ir įvykdavo srauto sumažėjimas trumpam laikotarpiui, keliom dienom ar savaitei, tai žvelgiant į viso mėnesio ataskaitas jokio sumažėjimo nesijausdavo. Žmonės arba iš anksto daugiau užsipirkdavo arba po to. Finansinės įtakos, didesnių nuostolių nefiksuota ir nėra,“ - teigė L. Vilimas.
Anot prekybos įmonių atstovo, šie boikotai – emocinė priemonė, mažiausiai veiksminga kainų mažinimo procese.
„Tai daugiau emocinė priemonė patiems žmonėms. Visgi manau tarp įvairiausių priemonių, kaip galėtų mažėti kainos arba kokia įtaką galėtų žmonės daryti šiam procesui, tai ši (boikotų) priemonė yra mažiausiai veiksminga. Efektyviausiai suveiktų, jei žmonės kreiptųsi ten, kur priimami sprendimai. Valdžios atstovų reikalautų sumažinti PVM pagrindiniams maisto produktams. Tai padarius efektas būtų jaučiamas iš karto. Kitos priemonės, tokios kaip boikotai, nėra efektyvios,“ - tikino L. Vilimas.
Prekybos centrai pokyčių nejaučia
UAB „Maxima LT“ atstovai komentuoti situaciją, kaip šį prekybos tinklą veikia boikotai nekomentuoja.
Prekybos centro „IKI“ viešųjų ryšių atstovė teigė, jog tokių akcijų metu pirkėjų srauto pokyčių nejaučia.
„Gerbiame visų piliečių nuomonę ir apsisprendimą. Kiekvienas turi teisę savarankiškai nuspręsti dalyvauti ar ne šioje akcijoje. Mes, savo ruožtu kaip ir kasdien, taip ir šias dienas lauksime savo pirkėjų ir sieksime jiems pasiūlyti geriausią šviežių bei kokybiškų produktų pasirinkimą už prieinamą kainą. Pirkėjų srauto pokyčių tokių akcijų metu nejaučiame,“ - Tv3.lt teigė Berta Čaikauskaitė, prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė.
UAB „Norfos mažmena“ atstovai teigia, kad produktų kainas nepriklauso nuo prekybininkų. Jas diktuoja rinka.
„Kiekvienas asmuo turi teisę rinktis. Gali eiti, o gali ir neiti apsipirkti. Produktų kainas reguliuoja rinka. Jos priklauso anaiptol ne vien nuo prekybininkų, tarp kurių šalyje vyksta labai stipri konkurencija. Kainas apsprendžia gamintojai, tiekėjai, augintojai, derlius, mokesčiai, sezoniškumas, kuro kainos ir taip toliau. Beje, „Norfos" pigiausių produktų segmente kainos išlieka stabilios jau bent porą metų. Suprantama, yra prekių, kurios pabrango, bet yra ir tokių, kurių kaina išliko panaši į anksčiau buvusią, o dalis produkcijos netgi pigo,“ - tv3.lt teigė Darius Ryliškis, "Norfos" atstovas spaudai.
Kainų kilimas - natūralus reiškinys
„Kainos kyla kiekvienais metais, nėra nei vienos ES valstybės, kuriose kainos nedidėtų. Europos centrinio banko, kaip ir kitų didžiųjų pasaulio centrinių bankų tikslas – stabili infliacija, siekianti apie 2 procentus kasmet. Tai natūralus reiškinys, susiję su ekonomikos augimu,“ - teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kad Lietuvos kainos yra per didelės ar auga per greitai – mitas, tikina ekonomistas.
„Jeigu pažiūrėtume vidutinį kainų lygį, tai remiantis statistikos duomenimis, jis yra mažesnis nei Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje. Pavienių pigesnių produktų galime rasti. Pavyzdžiui, kai kurie maisto produktai yra pigesni Lenkijoje, nes jiems taikomas lengvatinis PVM tarifas, bet praktiškai visi maisto produktai Lietuvoje yra pigesni negu Latvijoje ar Estijoje. Taip pat ir daugelis paslaugų jau ženkliai pigesnės Lietuvoje negu kitose Baltijos šalyje, jau nekalbant apie Europos Sąjungos vidurkį. Mūsų šalyje paslaugų kainų lygis nesiekia net pusės Europos Sąjungos vidurkio. Tad truputį sujautrintas yra požiūris į kainų klausimą ir matoma ne ta problemos medalio pusė,“ - teigia ekonomistas.
Problema yra neadekvačios pajamos, o ne neadekvačios kainos
„Kainų lygis nėra išskirtinis blogąja prasme. Jeigu pažiūrėtume praėjusių metų infliaciją – 3,7 procento. Bet tą lėmė alkoholio akcizų padidinimas ir 11 pocentų pabrangęs alkoholis, o taip pat daugiau negu 30 procentų pabrangęs alus. Kita priežastis, daugiau nei 8 procentais pabrangę pieno produktai, tačiau tą matėme beveik visoje Europoje dėl pieno trūkumo. Trečioji priežastis, 7 procentais pabrangusios maitinimo paslaugos ir viešbučių apgyvendinimo paslaugos. Tai jeigu pašaliname šias 3 priežastis, matysime, kad infliacija Lietuvoje buvo labai kukli, nesiekė net 3 procentų, o tai artima Europos Sąjungos vidurkiui. Nieko išskirtinio čia nevyko ir nevyksta. Šiemet infliacija bus žemesnė, šiek tiek viršys 3 procentus,” - teigia N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, problema ta, kad kai kurių gyventojų pajamos neauga. Yra tokių, kurie dirba viešajame sektoriuje ir jų gaunamos pajamos nepriklauso nuo dedamų pastangų.
Tačiau jeigu kalbėtume apie bendras makroekonomines tendencijas, tai vidutinis darbo užmokestis,ant ekonomisto, šalyje auga gerokai sparčiau negu didėja vidutinis kainų lygis. „Sodros“ duomenimis, pernai dviem trečdaliams dirbančiųjų atlyginimai augo, tad negalima sakyti, kad vos keli gyventojai gali mėgautis ekonomikos augimu.
„Oficiali, apibendrinta statistika rodo, jog kainų lygis vertinant tūkstančio prekių ir paslaugų kainas, mums neleidžia sakyti, kad mes gyvename didžiausių kainų šalyje. Lietuvoje kainų lygis yra 3 mažiausias Europos S1jungoje. Mažesnis jis yra tik tai Rumunijoje ir Bulgarijoje, visur kitur kainų lygis yra didesnis negu Lietuvoje,“ - teigė ekonomistas, Nerijus Mačiulis.
