Įstatymas, pasak žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės grupių, prilygstantis cenzūrai, įpareigoja socialinės žiniasklaidos bendroves, turinčias daugiau nei milijoną vartotojų, įsteigti savo atstovus Turkijoje – skundams dėl platformose skelbiamo turinio nagrinėti.
Bendrovės, atsisakančios paskirti savo oficialius atstovus, gali sulaukti baudų, reklamos draudimų; gali būti sumažintas jų tinklų laidumas ir jomis bus neįmanoma naudotis. Reklamos draudimas draudžia pardavinėti vietą internetinei reklamai, kuri yra pagrindinis pajamų šaltinis daugeliui socialinių tinklų.
Bendrovė „Facebook“ išvengė reklamos draudimo, pirmadienį paskelbusi, kad pradėjo teisinio subjekto Turkijoje paskyrimo procedūrą. „LinkedIn“, „YouTube“, „TikTok“, „Dailymotion“ ir rusų socialinis tinklas „VKontakte“ taip pat sutiko paskirti savo teisinius atstovus Turkijoje.
„Tikimės, kad „Twitter“ ir „Pinterest“, kurios dar nepaskelbė savo atstovų, greitai imsis būtinų žingsnių“, – pareiškė už ryšius ir infrastruktūrą atsakingas viceministras Omeras Fatihas Sayanas (Emeras Fatichas Sajanas), Turkijos laikraščiui „Official Gazette“ paskelbus apie reklamos draudimą „Twitter“ ir jos tiesioginių transliacijų platformai „Periscope“.
„Mažiausiai norime mažinti tinklų laidumą socialiniams tinklams, atkakliai nevykdantiems savo įsipareigojimų“, – pridūrė O. F. Sayanas.
„Twitter“ elektroniniame laiške naujienų agentūrai „The Associated Press“ nurodė, kad nekomentuos šio Turkijos žingsnio. „Periscope“ kol kas atsakymo dar nepateikė.
Pagal spalio mėnesį įsigaliojusį įstatymą, socialinių tinklų bendrovių teisiniai atstovai turi per 48 valandas sureaguoti į individualius prašymus pašalinti turinį, pažeidžiantį teisę į privatumą arba žmogaus teises, arba paaiškinti, kodėl toks prašymas atmetamas. Jeigu turinys nebus pašalintas arba blokuotas, bendrovė turės atsakyti už patirtą žalą.
Įstatymas taip pat reikalauja, kad socialinių tinklų duomenys būtų laikomi Turkijoje. Tai kelia didelį susirūpinimą šalyje, garsėjančioje žodžio laisvės suvaržymais.
Turkijos vyriausybė tvirtina, kad šiuo įstatymu siekiama kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir apsaugoti Turkijos socialinių tinklų vartotojus.
Žmogaus teisių grupių teigimu, tarptautinių technologijų bendrovių sprendimas nusileisti Turkijos spaudimui ir paskirti savo atstovus sudarys sąlygas cenzūrai, teisės į privatumą ir prieigą prie informacijos pažeidimams šalyje, kur nepriklausoma žiniasklaida yra suvaržyta.
Pasak žodžio laisvę ginanti organizacija Turkijoje „Freedom of Expression Association“ skelbia, kad nuo spalio mėnesio Turkijoje buvo blokuota daugiau nei 450 tūkst. domenų ir 42 tūkst. pranešimų tviteryje.
„Facebook“ pirmadienį pranešė, kad bendrovė toliau pasiryžusi užtikrinti žodžio laisvę ir kitas žmogaus teises Turkijoje.
