Taip pat pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet regisi, lyg viskas susideda – atrodytų, kad darbuotojas įdarbinamas nelegaliai, pažeminamas pareigose ir atleidžiamas dėl ligos, o vėliau negauna ir priklausančio atlyginimo.
Į tokią situaciją pakliuvo studentė Kristina (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad už 1,5 mėn. darbo gavo vos 450 eurų algą ir viskas esą – dėl jos ligos.
Nedavė sutarties ir dar sumažino etatą
Vilnietė prisimena, kad vasaros pradžioje ją priėmė dirbti padavėja kavinėje „Brunch point“, tačiau, esą, su ja iškart buvo vengiama kalbėti apie darbo sutartį:
„Kiek spėjau pažinti kolegas, visi ten dirbo be jokios darbo sutarties. Apie atlyginimą irgi nieko nesakė, tik minėjo, kad gausiu 6 eurus už valandą plius arbatpinigiai.“
Kristina nurodė, kad kasdien teiravosi dėl darbo sutarties, bet atsakymas esą visada buvo toks: buhalterė – labai užsiėmusi, tad negali paruošti darbo sutarties. Kai galės, esą būtinai duos pasirašyti.
„Pirmiausia dirbau visą darbo dieną – nuo trečiadienio iki sekmadienio, nuo 10 iki 18 val. Vieną dieną, darbui einant į pabaigą, mane ištiko epilepsijos priepuolis ir aš nubėgau į kitą kambarį.
Iškart po to jie man sumažino etatą ir paliko tik kaip pagalbinę darbuotoją – dirbau tik 3 dienas per savaitę ir nepilnomis darbo valandomis, dažniausiai nuo 10 iki 16 val.“ – prisimena mergina.
Darbuotoją atleido ir situacijos nekomentavo
Po pusantro mėnesio Kristina buvo atleista – vadovė tikino, kad kavinė bankrutuoja.
Pusę birželio visu etatu išdirbusi Kristina už jį gavo vos 191,36 euro, o už visą liepos mėnesį pavėluotai gavo tik 259,02 euro. Taigi iš viso ji užsidirbo 450,38 euro ir apie 60 eurų arbatpinigių.
Netrukus „Brunch point“ iš tiesų užsidarė ir šiuo metu nebeveikia.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su tiesiogine Kristinos viršininke, tačiau išgirdusi apie situaciją ji pareiškė, kad jos tai nedomina.
Ji neatsakė, ar darbuotojai buvo darbinami be darbo sutarčių, ar jiems buvo išmokėti per maži atlyginimai ar buvo sumažintas Kristinos etatas: „Žinau, apie ką jūs kalbat, bet komentuot nieko, žinokite, nenorėčiau.
Kai buvo epilepsija, tai iškart suteikiau jai pagalbą. O žmogus, matote, pasiskundė. Kur, kas nesąžininga, tai nežinau. Neturiu, ką pasakyt.“
Ar darbuotojai turi įspėti darbdavį apie savo ligas?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžė, kad darbdavio pareiga yra tinkamai įforminti darbo santykius, t. y. raštu sudaryti darbo sutartį.
Be to, apie darbuotojo priėmimą į darbą darbdavys turi pranešti „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
Inspekcijos teigimu, jeigu darbdavys šių pareigų neįvykdo, tai gali būti laikoma nelegaliu darbu.
Paklausus, ar darbuotojai privalo pranešti apie tokio pobūdžio ligas darbdaviui, VDI atsakė, kad darbuotojai turi teikti tik tą informaciją, kuri gali reikšmingai paveikti darbo santykius.
„Tačiau darbo įstatymai nereglamentuoja, kokia tai turi būti informacija, todėl šiuo atveju sprendimą priima pats darbuotojas.
Bet kokiu atveju, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise“, – komentavo inspekcija.
Ji tik atkreipė dėmesį, kad prieš pradėdamas dirbti kiekvienas darbuotojas privalo atlikti išankstinį sveikatos patikrinimą, kurio metu gydytojas įvertina, ar asmuo gali dirbti konkretų darbą, konkrečiomis darbo sąlygomis.
Negali mažinti etatų, atleisti ar nesuteikti išmokos
VDI nurodė, kad dėl darbuotojo ligos darbdavys gali teisėtai pakeisti sutartyje sulygtą darbo laiko normą, pvz., ją sumažinti, tačiau tik gavęs rašytinį darbuotojo sutikimą.
Kitu atveju tai gali būti laikoma neteisėtu darbo sutarties pakeitimu, dėl kurio darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Tuo metu darbo sutarties nutraukimas dėl bankroto yra galimas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai ir atleidimą tokiu atveju vykdo paskirtas nemokumo administratorius, o ne pats darbdavys, paminėjo inspekcija.
Ji pridūrė, kad atleidus darbuotoją dėl bankroto turi būti išmokama išeitinė išmoka:
- pusės darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (jeigu dirbama trumpiau negu 1 metus);
- dviejų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (jeigu dirbama ilgiau negu 1 metus).
Anot VDI, jeigu darbdavys priverčia darbuotoją pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, kai darbuotojas to nenorėjo, turėdamas įrodymų darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl galimai neteisėto atleidimo.
Paklausus, ar etatų mažinimas ir atleidimas dėl ligos yra diskriminacija, VDI atstovai atsakė, kad konkrečios situacijos vertinimas yra deleguotas tik darbo ginčus nagrinėjančiam organui:
„Taigi įvertinti, ar tam tikroje situacijoje darbdavys galimai taikė diskriminaciją darbuotojo atžvilgiu, ar ne, galėtų tik darbo ginčų komisija ar teismas, įvertinę visas aplinkybes ir įrodymus.“
Kur kreiptis ir ką reikia pateikti?
Anot VDI, už nelegalų darbą darbdaviui gresia bauda nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
Jos aiškinimu, kad būtų pradėti patikrinimai dėl nelegalaus darbo, galima kreiptis į VDI rašytiniu skundu, o jame nurodyti:
- skundžiamo darbdavio ar fizinio asmens pavadinimą;
- tikslų adresą;
- savo vardą ir pavardę;
- savo kontaktinius duomenis ir gyvenamąją vietą;
- galimus įstatymų pažeidimus;
- visus turimus įrodymus, patvirtinančius galimo nelegalaus darbo faktus.
Jeigu nelegaliai įdarbintam darbuotojui neišmokamas atlyginimas, per 3 mėn. galima kreiptis ir į darbo ginčų komisiją, pateikiant įrodymus (pvz., nuotraukas, garso ar vaizdo įrašus, liudininkų parodymus, paaiškinimus).
O, jeigu darbo komisijos sprendimas netenkina, galima kreiptis į teismą.
„Besikreipiančių asmenų konfidencialumas yra saugomas įstatymu“, – pabrėžė inspekcija.
...1. Epilepsija yra negydoma smegenų liga ir didžiulė tikimybė, kad su ja gyvensi visą savo gyvenimą.
Visą gyvenimą gersi tuos baisius vaistus, o ligos "kontrolė" priklausys tik nuo vaistų. Ir, aišku, nuo medikų malonės, nes būtent jie paskiria vaistus.
...2. Kodėl sakau kad vaistai yra "baisūs"?..
Lietuva tuo klausimu nuo civilizuotų valstybių atsilieka mažiausiai 30-40 metų.
Yra tokių vaistų, kurie sukurti dar XXa viduryje, o Lietuvos medikai būtent ir pradeda žmones gydyti nuo pačių seniausių ir baisiausių.
Kodėl jie taip elgiasi ir žmones kankina? - Jie tik patys žino, nors senų ir truputį naujesnių vaistų kaina praktiškai niekuo nesiskiria. :)
Kaip veikia šiuolaikiniai pažangūs vaistai, kurių Lietuvoje nėra ir iki amžiaus galo nebus?
Paryžiaus Olimpinėse irklavimo varžybose dalyvavo epileptikė. Lyg amerikietė, tik ji varžėsi ne neįgaliųjų varžybose, bet su sveikaisiais.
Ir pasiekė gerus rezultatus.
...3. Kiekvienas įvykęs priepuolis provokuoja sekantį ir jeigu vaistai yra blogi ir neveiksmingi, galiausiai smegenyse atsiranda aktyvios zonos, kuriose smegenų aktyvumas tik didėja. Kaip ir priepuolių skaičius, nes kaip sakiau, kiekvienas įvykęs priepuolis provokuoja sekantį.
Kiekvienas epilepsijos priepuolius žudo smegenų ląsteles, kurios neatsistato. Plius seni ir blogi vaistai turi begalybę šalutinių poveikių.
Jie irgi smegenis žudo.
...4. Galvoju, kad to tikrai nežinai, nes medikai dažniausiai tokią info. slepia.
Galbūt bus naudinga.
Jeigu per metus, kurį nors vieną mėnesį įvyksta trys epilepsijos priepuoliai, tai reiškia - Trečia neįgalumo grupė.
Penki priepuoliai per vieną mėnesį metuose - Antra neįgalumo grupė.
Dešimt priepuolių ir daugiau - Pirma neįgalumo grupė.
...5.. Tokių kaip tu Lietuvoje yra apie 25.000 ir pagal statistiką, beveik 90 proc. žmonių sėdi be darbo.
Kodėl? - Tos pačios priežastys - seni neefektyvūs vaistai ir medikų požiūris.
Realiai, ta žmonių grupė, tiesiogine to žodžio prasme yra išmesta į šiukšlyną. O tai nei daug, nei mažai, bet 25.000 lietuvių....
Gaila, bet tokia yra realybė, todėl jeigu tik bus šansas išvažiuoti iš Lietuvos, į kažkokią šalį, kur galėtum gauti veiksmingą gydymą - net negalvodama spjauk į viską.
Lietuvai tu nesi reikalinga.
