Ligoninių ir draudimo agentūrų atstovai pasakoja, kad atšilus orams jau susilaukia kreipimųsi dėl patiriamų traumų.
Pagrindinės to priežastys – žmonių neatsakingumas ir šalmų bei kitų apsauginių priemonių nedėvėjimas.
„Elektriniai paspirtukai išvysto didelius greičius. Jie važiuoja pėsčiųjų takais, kur sunku išlaviruoti tarp didelio pėsčiųjų srauto, ir vien dėl to, bandant aplenkti ar stabdyti, jie nukrenta“, – sako Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytoja Ieva Paliokaitė
Nukenčia vis jaunesni
Draudimo agentūrų atstovai išskiria, kad ne tik pačių paspirtukininkų gausa gatvėse, bet ir jų sukeltų traumų skaičiai rodo šios transporto priemonės populiarumą.
„BTA“ asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas pasakoja, kad per keletą metų traumų, patirtų važiuojant paspirtuku išaugo net penkis kartus, kai tuo tarpu traumų skaičius važiuojant dviračiu padidėjo ketvirtadaliu.
Pasak jo, tam įtakos turėjo dėl COVID-19 pandemijos į namus persikėlęs mokinių ugdymas ir augantis Lietuvos gyventojų poreikis daugiau laiko praleisti aktyviai sportuojant lauke: „Žmonės pajuto poreikį daugiau judėti, ieškojo alternatyvių būdų kelionėms, o šios transporto priemonės – puiki alternatyva norint keliauti, aktyviai judėti ir savo laisvalaikį leisti šiek tiek kitaip“.
„Lietuvos draudimo“ agentūroje pernai vidutinė nuostolių patirtų važinėjant elektriniais paspirtukais suma siekė 308 eur. Ji buvo 18 eurų didesnė nei 2019 m.
„Iš viso 2020 m. paspirtukų vairuotojų sukeltiems nuostoliams buvo skirta daugiau nei 61 tūkst. eurų, o 2019 metais beveik dvigubai mažiau – daugiau nei 31 tūkst. eurų.
Šiemet paspirtukų vairuotojams buvo sumokėta jau daugiau nei 5 tūkst. eurų suma žaloms padengti“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
R. Grizickas pastebi, kad įvykiuose su šia transporto priemone dažniausiai nukenčia jaunesni vairuotojai.
„Traumų pobūdis priklauso nuo pasirinktos transporto priemonės ir nuo vairuotojų amžiaus. Pastebime, kad traumų su dviračiais dažniau patiria vyresnio amžiaus gyventojai – vyriausias nukentėjęs klientas praėjusiais metais buvo 70-metis klaipėdietis, nukritęs nuo dviračio.
Tuo tarpu pramogaudami su paspirtukais nukenčia vis jaunesni asmenys – jų amžiaus vidurkis siekia vos 18 metų“, – sako jis.
Būtina žinoti visas aplinkybes
Patenkantys į gydymo įstaigas pacientai neretai nuslepia traumų aplinkybes.
Pasak Lazdynų poliklinikos ortopedo-traumatologo Andriaus Vaitiekaus, tai apsunkina visą gydymo procesą ir yra ypač svarbu žinoti kiekvieną įvykio detalę.
„Mes turime žinoti tiksliai, kaip nugriuvo, kur nugriuvo ir kur ieškoti to sužalojimo. Nes būna, kad dažnai nukritę ant peties pacientai sako, kad skauda petį be jokių aplinkybių. Pasižiūri, kad lyg ir nieko, bet iš tikrųjų reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip žmogus nugriuvo.
Galbūt jis griuvo ant šono ir gali būti mentė lūžusi. Ir tokių lūžimų nepastebėsi, jeigu tiksliai ir kliniškai to žmogaus neapžiūrėsi – reikia tiksliai viską žinoti“, – sako jis.
Visgi dažniausios traumos nėra labai sunkios ir į ligonines patekę pacientai gali tęsti gydymą namuose. Tačiau dažnėja traumų, kurių gydymas ilgas ir sunkus.
„Gali būti vidinių organų sužalojimai, tiek galvos traumos, kurios kartais labai sunkios – su sąmonės netekimu, su galvos smegenų kraujavimu, kaukolės lūžiais. Bet neretai ir fiksuojami kaulų lūžiai galūnėse. Žinoma, priklausomai nuo to, ar viskas buvo po kritimo važiuojant transporto priemone, ar jau susidūrus su kažkuo. Kuo sunkesnis traumos mechanizmas, tuo sunkesnės pasekmės“, – sako I. Piliokatė
Neretai į eismo įvykius su elektriniais paspirtukais patenka ir niekuo dėti pėstieji. Paspirtukininkai važinėdami pėsčiųjų takais ar šaligatviais dažnai nepastebi jų. Ir tokių atvejų, anot ekspertų, tik daugėja.
„Yra paspirtukininkų, kurie neatsargiai važiuoja. Ir čia gali būti sužalojamas ne tas paspirtukininkas, o jau pėsčiasis. Jie patiria čiurnos, kelio traumas ir gauna smūgį su tuo paspirtuku pirmiausia į čiurną. Tai su tokiomis traumomis mes labai dažnai susiduriame,“ – toliau pasakoja I. Piliokaitė
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis 2020 m. užfiksuoti 298 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo paspirtukų ir dviračių vairuotojai. Tai 46 eismo įvykiais daugiau nei pernai.
