Šiemet vetavęs Pilietybės įstatymo pataisas, prezidentas Valdas Adamkus siūlo kitąmet rengti referendumą ir leisti žmonėms pareikšti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės. Politikai šį siūlymą vertina prieštaringai.
Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė portalui „Balsas.lt“ patvirtino, kad prezidentas apie tokį savo siūlymą pareiškė Pasaulio lietuvių bendrijos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimo posėdyje Trakuose.
„Prezidentui įstatymas nesuteikia tokios teisės (inicijuoti referendumą – aut.), todėl prezidentas kreipsis į Seimą, kad Seimas inicijuotų referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, ir būtų galima įteisinti dvigubą pilietybę“, - portalui sakė R. Grumadaitė.
Anot prezidento atstovės spaudai, referendumą bus siūloma rengti per kitąmet vykstančius prezidento rinkimus. Pasak R. Grumadaitės, „tai padėtų garantuoti, kad ateitų daugiau kaip 50 proc. žmonių, nes tik tuomet yra laikoma, kad referendumas gali būti pavykęs“.
Portalui „Balsas.lt“ R. Grumadaitė sakė, kad iki šiol bandymai įteisinti dvigubą pilietybę per įstatymus buvo nesėkmingi – nepavyko surasti tokios formuluotės, kuri neprieštarautų Konstitucijai. „Konstitucijos teiginys yra gana griežtas, be to, Konstitucinio teismo išaiškinimas taip pat buvo gana griežtas, kad tai gali būti tik išimtiniai atvejai“, - kalbėjo prezidento atstovė spaudai.
„Aš nedalyvausiu prezidento rinkimuose, tačiau referendumo klausimu kalbėsiuos su žmonėmis, kad tauta pasisakytų už dvigubą pilietybę“, - Trakuose kalbėjo V. Adamkus.
V. Adamkus teigė pasisakantis už tai, kad pilietybė būtų garantuota visiems lietuviams nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Lietuvoje, ar ne – tai užtikrina lietuvybės puoselėjimą visame pasaulyje.
„Tvirtai laikausi nuomonės, kad nesvarbu, kur gyvena lietuvis, prigimtinė teisė būti Lietuvos piliečiu. Todėl turime ieškoti kelių, kad jiems ši teisė būtų suteikta. Todėl ketinu imtis konkrečių žingsnių, kad tai būtų galima padaryti“, - sakė V. Adamkus.
Dėl dvigubos pilietybės įstatymo būta daug ginčų. Patys politikai net nebuvo sutarę, ar reikia aiškintis projektų atitiktį šalies Konstitucijai, ar vis dėlto – ne.
Konstitucinis Teismas buvo pripažinęs, kad ankstesnis Pilietybės įstatymas, kurį rengė Arminas Lydeka, prieštarauja Konstitucijai, nes apėmė pernelyg daug „atskirų atvejų“, kada galima turėti dvigubą pilietybę. Tie „atskiri atvejai“ dvigubą pilietybę padarė norma visiems svetur gyvenantiems lietuviams. Tada A. Lydekos vadovaujama darbo grupė buvo pataisiusi įstatymą palikdama dvigubos pilietybės galimybę Europos Sąjungos šalyse gyvenantiems Lietuvos piliečiams.
Tačiau tokios įstatymo pataisos susilaukė irgi kritikos, esą šitaip būtų atimama prigimtinė viso pasaulio lietuvių teisė į Lietuvos pilietybę.
Dėl to prezidento vetuotame įstatymo projekto variante buvo numatytos septynios žmonių grupės, galinčios pretenduoti turėti dvigubą pilietybę.
Tačiau iš anksto įstatymo projektą vertinę teisininkai įspėjo, kad jis irgi gali prieštarauti Konstitucinio Teismo nutarimui, esą dviguba pilietybė turi būti reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys.
Pirmąją grupę sudarę Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių pilietybę turintys lietuviai.
Atskirą grupę, kuriai numatyta Lietuvos pilietybė sudarę politiniai tremtiniai ir kaliniai bei trijų kartų jų palikuonys. Ši nuostata buvo aktuali Rusijos, Kazachstano ir kitų šalių lietuviams, kurie šiose valstybėse atsidūrė po trėmimų, vykdytų tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
Į trečiąją asmenų grupę pateko per sovietinės okupacijos laikotarpį (1940-1990 metais) iš Lietuvos išvykę asmenys bei trijų kartų jų palikuonys. Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto, tai aktualiausia turėjo būti Australijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.
Ketvirtąją grupę sudarę už Lietuvos sienų tradiciškai gausiai gyvenančios lietuvių kilmės bendruomenės, įsikūrusios valstybėse, su kuriomis Lietuva turi bendrą sieną. Tai reiškė, kad į Lietuvos pilietybę būtų galėję pretenduoti Baltarusijos, Lenkijos bei Rusijos Kaliningrado srities lietuviai.
Penktoji įstatyme numatyta grupė buvo ta, kuriai prezidentas gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka.
Šeštąją grupę sudarę Lietuvos piliečių vaikai: vaikas, kurio abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, arba vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
Ši nuostata buvo ypač aktuali Airijos ir JAV lietuvių vaikams, nes šiose valstybėse galioja vadinamasis ius soli principas, kuris reiškia, kad asmuo tos valstybės pilietybę įgyja gimdamas šios šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo tėvų valios.
Septintąją grupę būtų sudarę bet kurioje valstybėje gyvenantys lietuviai, su kuriais Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį, įsipareigojančią, jog Lietuvoje reziduojantys užsieniečiai galėtų turėti Lietuvos, o kitoje valstybėje nuolat gyvenantys lietuviai galėtų pretenduoti į tos valstybės pasą. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.
Politikai vertina prieštaringai
Įvairių politinių partijų atstovai neturi vieningos nuomonės, ar referendumu išreikšta piliečių valia - geriausias būdas dvigubos pilietybės klausimui spręsti.
Prezidento iniciatyvą raginti piliečius spręsti dvigubos pilietybės klausimą teigė palaikąs premjeras valdančiųjų socialdemokratų vadovas Gediminas Kirkilas. „Tai plataus atgarsio visuomenėje susilaukusi problema, kurią išspręs arba parlamentas, arba referendumas. Prezidento siūlomas referendumas - viena geriausių išeičių“, - BNS pirmadienį sakė G. Kirkilas.
Tuo metu Seimo pirmininko pavaduotojas opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderis (TS-LKD) Andrius Kubilius nesutinka, kad problemas išspręstų Konstitucijos keitimas referendumo keliu.
„Nežinau, kaip reikia keisti Konstituciją. Greičiau derėtų parašyti protingą įstatymą. Jau išspręstas klausimas dėl antros lietuvių kartos užsienyje, taigi lieka surasti išeitį trečiajai kartai. Tam nereikia nei Konstitucijos keitimo, nei referendumo“, - tikino A.Kubilius.
Jau anksčiau nepasitenkinimą prezidento ir Seimo sprendimais „susiaurinti“ dvigubos pilietybės taikymą išreiškęs Seimo pirmininko pavaduotojas opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius pirmadienį sakė sveikinantis „bet kokias paieškas, leidžiančias spręsti dvigubos pilietybės klausimą“.
Valdančiųjų Valstiečių liaudininkų frakcijos Seime seniūnė Aldona Staponkienė teigė, kad dvigubos pilietybės problemą reikia spręsti, tačiau užsiminė, jog siūlomas sprendimas referendumo keliu gali užtrukti. Anot jos, išeities reikia ieškoti skubiai, tačiau kaip konkrečiai, politikė nenurodė. „Konstitucijos keitimas gali užsitęsti – gal yra kokia nors galimybė rasti sprendimą nekeičiant Konstitucijos“, - svarstė A. Staponkienė.
Tuo metu opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis bei valdančiosios Liberalų ir centro frakcijos narys Arminas Lydeka tvirtino, jog tautos aktyvumu nereiktų pernelyg pasitikėti - anot jų, referendumas dėl įvairių priežasčių gali neįvykti.
V. Mazuronis tvirtino bet kokiu svarbiu klausimu pasisakantis už tiesiogiai referendumu išreikštą piliečių valią, tačiau nuogąstavo, esą piliečiai „gali specialiai nebalsuoti referendume dėl priešiškumo dabartinei valdžiai“.
Naują Pilietybės įstatymo redakciją rengusiai Seimo darbo grupei vadovavęs A. Lydeka teigė, jog referendumas gali nepavykti dėl piliečių entuziazmo stokos. „Niekam – net užsienio lietuviams – nereikia absoliučios dvigubos pilietybės. Aukso vidurį galbūt būtų galima rasti keičiant įstatymą, bet ne įteisinant dvigubą pilietybę visiems ir visada“, - sakė A. Lydeka.
Šios kadencijos Seimas dar gali svarstyti
Dar šios kadencijos Seimas gali pradėti svarstyti prezidento siūlymą per kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Tai, reaguodamas į šalies vadovo iniciatyvą, Eltai sakė Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.
„Seimas, žinoma, gali reaguoti į prezidento siūlymą, kai rugsėjo 10 d. susirinks į rudens sesiją. Tačiau aš manau, kad iki to laiko dar pavyks pasitarti su frakcijų atstovais ir suformuluoti daugiau ar mažiau aiškią liniją, aiškų nusistatymą dėl paties referendumo“, - sakė Č. Juršėnas.
Jeigu bus pasiektas sutarimas arba bent daugelio frakcijų palaikymas, Seimo vadovo supratimu, galima būtų procedūrą pradėti jau ir šitam Seimui.
„Mes spėtume atlikti pačius pirmus veiksmus. Mano skaičiavimais, tie pirmi veiksmai būtų ne tik tarimasis su frakcijomis, bet ir tarimasis su teisininkais, ypač konstitucininkais, dėl klausimo, kuris turi būti pateiktas referendumui. Klausti, ar piliečiai pasisako už dvigubą pilietybę, man atrodo, yra supaprastintas klausimas. Todėl manau, kad turėtų būti atitinkamai suformuluota. Kaip tai turi būti padaryta, šiandien dar negaliu pasakyti. Išties čia tokia subtili materija, nes reikia terptis į Konstitucijos tekstą ir į tą ypatingą dalį, kur galima taisyti tik referendumo keliu. Todėl reikia pasitarti su teisininkais ir tas irgi užims laiko“,- aiškino jis.
Č. Juršėno nuomone, nutarimo projekto pateikimas gali būti atliktas ir šitos kadencijos Seime, kuris gali dirbti maždaug iki lapkričio vidurio. Bet galutinį sprendimą dėl referendumo, kuris būtų rengiamas kartu su Prezidento rinkimais, gali priimti, anot jo, būsimasis Seimas.
„Manau, kad tokį referendumą reikia daryti būtent su prezidento rinkimais, nes tada rinkėjai būna aktyvesni. Vadinasi, pagal mūsų Referendumo įstatymą, sprendimas dėl referendumo sušaukimo gali būti priimtas anksčiausia prieš tris mėnesius ir vėliausia prieš du mėnesius iki numatytos datos", - sakė Č. Juršėnas.
Jo duomenimis, prezidento rinkimai gali vykti kitų metų gegužės pirmojoje pusėje, greičiausiai gegužės 10 d. „Vadinasi, nutarimas dėl referendumo sušaukimo turi būti priimtas iki kitų metų kovo 10 d., tai yra tarp vasario 10 ir kovo 10 dienų“, - teigė Č. Juršėnas.
