Rudenį internete neteisėtais lašišų laimikiais puikavęsi žvejai pasirašė sau nuosprendį. Baudos už žuvų ištekliams padarytą žalą jau padidintos 10 kartų. Tačiau artėjant pavasariui apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų armija turėtų žinoti ir kitą svarbią informaciją, padėsiančią išvengti nemalonumų.
Ministras ištesėjo pažadą
Šią savaitę aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ištesėjo duotą pažadą ir atskiru įsakymu nuo kelių iki dešimt kartų padidino bazinius įkainius už žuvų ištekliams padarytą žalą. Anksčiau buvo nustatytos dešimt kartų didesnės baudos ir brakonieriaujantiems medžiotojams. Daugiausia, dešimt kartų, padidėjo įkainiai už itin vertingas žuvis – lašišas ir šlakius. Skaičiuojant žalą už tokią neteisėtai sugautą žuvį, ji bus įkainota nebe 200 Lt, kaip iki šiol, o 2 000 Lt.
„Galima sakyti, kad šie baziniai įkainiai už neteisėtai sugautus šlakius ir lašišas padidėjo iš viso 100 kartų, nes 2009 m. įkainiai už žuvų ištekliams padarytą žalą jau buvo padidinti 10 kartų, o dabar – dar 10 kartų“, – pabrėžė Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.
Žalos įkainiai už neteisėtai sugautą aštriašnipį eršketą, šamą, ungurį ar skersnukį padidinti penkis kartus (iki 1 000 Lt). Penkis kartus brangiau (iki 500 Lt) įkainotas ir neteisėtai sugautas kiršlys, lydeka, margasis upėtakis, salatis, sykas, sterkas, ūsorius ir vėgėlė. Įkainis už tokias žuvis padidintas nuo 100 Lt iki 500 litų. Už neteisėtai sugautą baltąjį amūrą, karpį, karšį, lyną, menkę, otą, plačiakaktį, šapalą ar žiobrį jau teks susimokėti ne 40 Lt, o 200 Lt už kiekvieną žuvį.
Už mažiau neteisėtai sugautų menkių ar stintų kilogramą reikės atlyginti nebe 20 Lt, o 50 Lt žalą, už plekšnių kilogramą – nebe 5 Lt, o 20 Lt.
Ieškiniai reikš bankrotą
V. Graičiūnas pabrėžė ir kitą svarbų dalyką. Jeigu žvejai mėgėjai neteisėtai sugaus žuvis ichtiologiniame draustinyje ar gamtos rezervate, žalos dydis bus dauginamas iš trijų.
„Vadinasi, už kiekvieną Minijos upėje, Jūros ar Šventosios upėse (ichtiologinio draustinio teritorijoje) neteisėtai sugautą šlakį ar lašišą teks atlyginti po 6 000 Lt žalą“, – pasakojo V. Graičiūnas.
Žvejas, neteisėtai sugavęs 10 karšių Minijoje ar Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip vieno kilometro atstumu nuo kranto, turės irgi atlyginti 6 000 Lt žalą (po 600 Lt už kiekvieną karšį). „Tai žiauru, bet būtina siekiant kovoti su brakonieriais“, – sakė V. Graičiūnas.
Kita vertus, pasak V. Graičiūno, negalima perlenkti lazdos. „Pavyzdžiui, versline žvejyba užsiimančiai įmonei, jei ji nusižengs taisyklėms, 60–80 tūkst. Lt ieškinys reikš neišvengiamą bankrotą“, – kalbėjo V. Graičiūnas.
Tačiau bazinius žalos įkainius privertė didinti ne neatsakingi verslininkai, o žvejai mėgėjai. „Rudenį nemažai žvejų interneto portaluose gyrėsi sugautomis lašišomis ir šlakiais, nors, kaip paaiškėjo, dalis jų neturėjo meškeriotojo kortelių, gaudė po kelias lašišas“, – pasakojo V. Graičiūnas.
Dešimtadalis žvejų neturi leidimų
Statistiniais duomenimis, Lietuvoje leidimus mėgėjiškai žvejybai 2012 m. turėjo apie 140 tūkst. gyventojų, bet iš tikrųjų žūklautojų yra daugiau.
„Tenka apgailestauti, kad maždaug 30 tūkst. žvejų nenusiperka leidimų (meškeriotojo kortelių), nors juos įsigyti galima internetu arba „Perlo“ terminaluose“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas V. Graičiūnas.
Žvejojant be šių leidimų gresia ne tik bauda, bet ir žūklės priemonių konfiskavimas. Paklaustas, kaip aplinkosaugos pareigūnai apskaičiuoja, kiek žvejų mėgėjų neturi leidimų, V. Graičiūnas pabrėžė, kad atsižvelgiama į inspektorių surinktą statistiką. Per įvairius reidus ir patikrinimus paaiškėja, kad leidimų žvejybai paprastai neturi 5–10 proc. žvejų mėgėjų.
Nuo 2012 m. kovo mėnesio leidimai mėgėjiškai žūklei (meškeriotojo kortelė) pabrango penkis kartus – nuo 11 iki 50 Lt. „Turint galvoje, kad leidimas suteikiamas žvejoti visus metus, kaina tikrai nėra didelė“, – įsitikinęs V. Graičiūnas.
Leidimo žvejoti visuose valstybiniuose vandens telkiniuose (išnuomotuose ar neišnuomotuose) bei privačiuose ežeruose ir upėse nereikia neįgaliesiems ir nepilnamečiams. Žvejoti nemokamai gali ir visi pensininkai, mat iki 2012 m. gruodžio šia teise galėjo pasinaudoti tik vyresni nei 62 m. pensininkai.
Bausmė per jautriausią vietą
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio rajono skyriaus atstovas Sigitas Šimkevičius tikino, kad, sugriežtinus atsakomybę už neteisėtai sugautas žuvis, bus daugiau tvarkos.
„Greitai brakonieriams praeis noras neteisėtai gaudyti žuvis, o pagavęs per mažą žuvį, vadovaujantis reikalavimais, privalėsi ją paleisti, priešingu atveju grės tikrai didelės baudos“, – sakė S. Šimkevičius. Jis neabejoja, kad griežtesnės bausmės būtinos, nes, jo žodžiais tariant, žmogus susipras tik tada, kai kentės jo kišenė.
Sprendimas didinti bazinius įkainius už žuvų ištekliams padarytą žalą priimtas dar ir todėl, kad valstybė skiria nemažai lėšų vidaus vandens telkinių įžuvinimo darbams.
„Vien iš žvejų mėgėjų surinktų mokesčių už meškeriotojo korteles pernai surinkome apie 2,4 mln. Lt, o šiemet tikimės gauti apie 4 mln. Lt. Iš šių lėšų apie 1 mln. Lt bus skirta žuvų ištekliams atkurti“, – tikino V. Graičiūnas.
Į vandens telkinius bus įleista sprindžio dydžio lydekaičių, šamukų ir kitų žuvų. Aplinkosaugininkai taip pat pastebi, kad žvejai mėgėjai tampa vis sąmoningesni. Jie vis dažniau paleidžia sugautas žuvis ir sutvarko aplinką, kurioje žvejojo, – nepalieka šiukšlių.
Teigiama, kad vidaus vandens telkiniuose žvejai mėgėjai kasmet sugauna apie 1 500 tonų žuvų, bet šie duomenys nėra tikslūs. Beje, 2012 m. buvo išduota 7 612 meškeriotojo kortelių lašišoms ir šlakiams sužvejoti. Tik 1 472 žvejai pateikė ataskaitas, iš kurių matyti, kad jie sugavo 174 lašišas.
Už 6 lydekas bus 3 000 Lt ieškinys
Praėjusį savaitgalį aplinkosaugininkai šalyje surengė visuotinį reidą, per kurį tikrino, ar žvejai yra įsigiję meškeriotojo korteles, ar turi specialius smaigus, kurie žvejojant ant ledo jau yra privalomi.
Reide dalyvavo 176 aplinkosaugos pareigūnai ir 96 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie dirbo prie 513 vandens telkinių. Iš viso patikrinta apie 4 tūkst. žvejų mėgėjų (net 1 752 – Klaipėdos regione), ir tik apie 5 proc. iš jų nebuvo įsigiję žvejybos leidimų.
Privalomų smaigų neturėjo 18 proc. patikrintų žvejų. Inspektoriai konfiskavo draudžiamas žvejybos priemones ir įrankius (164 skritulius, 3 grąžtus). Stambiausias inspektorių laimikis – Širvintų r. gyventojas, Gelvanės ežere draudžiamu būdu gaudęs lydekas – su gyva žuvele – ir neteisėtai sugavęs 6 lydekas. Jam teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą 716 Lt žalą, nors pagal naująją tvarką jam būtų tekę atlyginti net 3 000 Lt.
Savaitgalį surengtas reidas, kuriame dalyvavo ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, nebuvo parodomasis. Pirmadienį Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje patikrinta 40 žvejų. Už žvejybą be leidimų nubausti 4 žvejai, o antradienį Kuršių mariose prie Klaipėdos buvo patikrinta apie 400 žvejų. Be leidimų žvejojo 15.
Išleidžiami milijonai
Vytautas Grušauskas, Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius
Mūsų tarnyba atkuria žuvų išteklius ir vidaus vandens telkiniuose. Vadovaudamiesi įvairiomis programomis, tam kasmet išleidžiame apie 4 mln. Lt. Ištekliams atkurti turime 8 inkubatorius. Juose galime gauti apie 300 mln. ikrų. Remiamės mokslininkų rekomendacijomis, tačiau dėl darbų apimties ir turimų išteklių atkuriame tik apie 20 proc. to, ką rekomenduoja mokslininkai. Be to, poskyriuose inkubuojame ir atkuriame lašišų bei šlakių populiacijas, ši programa įgyvendinama jau 12 metų. Šiemet į vidaus vandenis lašišų ir šlakių įleisime gerokai daugiau, palyginti su praėjusiais metais. Į ežerus ir upes bus išleista apie 200 000 pusmetį augintų šlakių ir apie 400 000 lašišų. Be to, į valstybinius telkinius įleidžiame sykų, seliavų, vėgėlių, ungurių, šamų, plačiakakčių ir kitų žuvų. Trečius metus vykdome ungurių atkūrimo programą ir į Lietuvos ežerus bei upes įleidome apie 400 000 paaugintų unguriukų. Antri metai vykdoma ir eršketų atkūrimo programa, todėl žvejų mėgėjų prašome, kad jie, pagavę eršketą, bent nufotografuotų jį ir atsiųstų mums tas nuotraukas. Taip mes žinosime, kur jie migruoja, kokius vandens kelius pasirenka. Gaila, kad dėl žmonių barbarizmo prieš daugelį metų šios žuvys Baltijos jūroje išnyko. Dabar tikimės, kad, didėjant žvejų sąmoningumui, pavyks atkurti tai, ką esame praradę.
