Dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasirašė laiškus Europos Parlamento (EP) Pirmininkui Ježiui Buzekui (Jerzy Buzek), Austrijos Bundesrato pirmininkei Zuzanai Noivirt (Susanne Neuwirth) ir Nacionalinės Tarybos Pirmininkei Barbarai Pramer (Barbara Prammer).
Laiškuose pažymima, kad šis precedento neturintis įvykis nėra vien Lietuvos ar Austrijos klausimas.
„Tai visos Europos Sąjungos klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas“, – pažymima laiškuose.
Europos Parlamento Pirmininką J. Buzeką I. Degutienė prašo inicijuoti šio klausimo tyrimą Europos Parlamente ir pateikti politinį šio įvykio vertinimą.
Seimo Pirmininkė klausia, ar Austrijos veiksmai paleidžiant įtariamąjį Sausio 13-osios byloje reiškia, kad ES nebėra lygiateisių narių klubas, kuriame galioja vienodi teisiniai principai, o galimos išimtys ir dvejopi standartai.
„Austrijos pateikti pasiteisinimai tariamu duomenų trūkumu ar tariamai neaiškiu arešto orderiu yra dirbtiniai ir neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais draudžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumą. Asmens baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas yra arešto orderį išdavusios valstybės, o ne jį vykdančios šalies kompetencija“, – pažymi I. Degutienė.
Laiške Austrijos Parlamento rūmų vadovėms I. Degutienė sako, kad Lietuva tikisi rimto, geranoriško Austrijos parlamentinio tyrimo, patvirtinančio Austrijos ir ES patikimumą, Austrijos ir ES teisinės ir vertybių sistemos patikimumą.
„Ar šiuo precedento neturinčiu veiksmu Austrija neparodė, kad ji nepripažįsta Lietuvos teisminių institucijų sprendimų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bylose, ir Lietuva, kaip kita Europos Sąjungos valstybe nare, nepasitiki?“– klausiama laiške.
I. Degutienė norėtų žinoti, kodėl karo nusikaltimais įtariamas M. Golovatovas buvo paleistas anksčiau nei nustatytas trumpiausias sulaikymo terminas tiek pagal Austrijos nacionalinę teisę, tiek pagal ES konvencijas, kodėl šiuo atveju nesilaikyta teisingumo vykdymo taisyklių.
Lietuvos parlamento vadovė teiraujasi, ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija pasidavė Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos generalinės prokuratūros spaudimui.
„Ar tokie Austrijos sprendimai nesusiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais, įgyvendinamais per bendrą dujų bendrovę „Austria South Stream“? – klausia I. Degutienė.
Jos vertinimu, tai yra „šiurkštus, grubus europinės teisės pažeidimas“.
„Jeigu Austrija kaip ES valstybė save gerbia, turi nedelsiant išaiškinti ir pasakyti, kodėl jie šitaip pasielgė, kodėl Europos teisės nebuvo laikomasi. (...) Ar tiesa, ką rašo rusų žiniasklaida, kad tai yra grynai politinis, ekonominis sandėris tarp Rusijos ir Austrijos ir Lietuva šiuo atveju tampa kaip įkaitė?“– komentuodama laiškus žurnalistams svarstė I. Degutienė.
