Tačiau, pasak VDI vadovo, ryškėja daug rimtesnė problema: deklaravimo pradžia parodė, jog darbdaviai šią Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytą prievolę dažnai mato viso labo tik kaip administracinę naštą, o ne kaip atsakomybės prieš savo darbuotojus išraišką.
Lietuva pagal sunkių ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičių – viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos šalių. Per pastaruosius ketverius metus darbe žuvo beveik 190 žmonių, dar per 460 patyrė sunkias traumas, tikėtina, turėsiančias pasekmių sveikatai visam gyvenimui. Sunkios traumos darbe – tai ne tik nukentėjusiojo asmens netektas darbingumas, gyvenimo kokybės smukimas; sunkius to padarinius, taip pat ir finansinius, patiria maitintojo netekę vaikai, sutuoktiniai, kiti artimieji.
Užtikrinti kitas deramo darbo sąlygas – tvarkingą darbo laiko apskaitą, teisingą apmokėjimą už darbą ir pan. ne mažiau svarbu, nei darbuotojų saugą ir sveikatą. Kasmet darbo inspektoriai gauna po 5-6 tūkstančius skundų ir pranešimų apie darbuotojų teisių pažeidimus. Šiemet jau išnagrinėta per 4 tūkst. individualių darbo ginčų dėl nemokamų atlyginimų, neteisėtai skirtų drausminių nuobaudų ir pan. Pasak VDI vadovo, akivaizdu, jog visapusiai deramoms darbo sąlygoms Lietuvoje skiriamas nepakankamas dėmesys.
Darbo sąlygų įmonėse priežiūrai Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme dar 2008 metais buvo įteisinta nuostata, jog darbdaviai privalo teikti Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie įmonės būklę minėtais aspektais. Kad tai darbdaviams padaryti būtų patogiau, VDI sukurta Elektroninio deklaravimo sistema, per kurią duomenis galima pateikti nuotoliniu būdu. Anketoje pateiktos esminės teisinės nuostatos, būtinos užtikrinant deramas – saugias ir teisėtas – darbo sąlygas. Jos atsispindi ir jau metus naudojamuose bei viešai skelbiamuose įmonių inspektavimo klausimynuose.
Paminėtina, jog daugeliui įmonių, ypač tų, kurių veikla nesusijusi su padidinta profesine rizika, pavyzdžiui, potencialiai pavojingais įrenginiais, cheminėmis medžiagomis ir pan., ir vyksta biuruose, dauguma klausimų yra neaktualūs. Juolab, darbdaviams yra sudarytos visos sąlygos konsultuotis su darbo inspektoriais visais deklaravimo klausimais.
„Deja, kaip parodė klausimų, užduodamų dėl darbuotojų saugos būklės deklaravimo analizė, darbuotojų sauga ir sveikata šalies įmonėse dažnai menkai rūpi – deklaravimas pavedamas darbuotojams, neturintiems net minimalaus suvokimo apie pateikiamus klausimus, nemaža dalis darbdavių skuba tik užpildyti klausimynus pasinaudodami įvairių firmų, siūlančių vienkartines klausimyno užpildymo, o ne saugaus darbo sąlygų sudarymo, paslaugas. Jos neužtikrina, jog paslaugą perkančioje įmonėje dėl sąmoningai ignoruojamų ar nesuvoktų trūkumų, dar bedeklaruojant nežus žmogus“, – pabrėžia V. Mačiulaitis. Dar didesnį susirūpinimą kelia darbdaviai, atvirai neigiantys šį bendražmogiškąjį darbdavio įsipareigojimą savo darbuotojams, jų šeimoms, visuomenei.
„Palyginti su kitų šalių reikalavimais, keliamais darbuotojų saugai ir sveikatai, Lietuvos sistema yra gana liberali, palieka daug erdvės darbdavių sprendimams, kaip įgyvendinti vieną ar kitą teisės aktų nuostatą. Pačių darbdavių vertinimu, per pastaruosius dvejus metus verslo priežiūros institucijos padarė nemažą pažangą keisdamos kontrolės būdus, požiūrį į verslą, – teigia VDI vadovas. – Todėl neabejojame, kad savą verslą ir jiems dirbančius žmones gerbiantys ir vertinantys darbdaviai sugebės šį klausimyną įvertinti kaip valstybės rūpestį ir pagalbą“.
