Kokios žalos gamtai jau pridarė ne tik gaisrai, bet ir sausra, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Aplinkos apsaugos departamento atstovė Mažena Osinska.
Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonai dėl sausros jau paskelbė ekstremalią situaciją – gaisrų tikimybė miškuose jau 90 procentų. Ar tai jau yra aukščiausia gaisringumo klasė?
Aktualiausiais duomenimis, pusėje Lietuvos teritorijos yra nustatyta penkta gaisringumo klasė – Šiaurės, Vakarų Lietuvos teritorijoje, o Pietryčių Lietuvoje yra nustatyta ketvirta gaisringumo klasė.
Per mažiau nei dvi birželio savaites gaisrai išdegino 60 hektarų atvirų plotų – per 40 futbolo stadionų. Per 100 kartų degė pievos, apie 60 kartų degė miškai. Kokio tai masto žala yra gamtai?
Miško gaisrai daro labai didelę žalą aplinkai, miškui. Būtent miškų gaisrai sunaikina vertingus medynus, medžių gyvybines funkcijas, teršia aplinkos orą. Taip pat dėl miško gaisrų yra sunaikinama smulkioji fauna, flora, įvairūs vabzdžiai, maži gyvūnėliai, paukščiai. Tose vietose, kur buvo kilęs gaisras, yra labai palankios sąlygos plėstis miško kenkėjams.
Neringos savivaldybė jau rengia reidus, kad žmonės neitų į miškus, bet turbūt visų pamiškių sukontroliuoti neįmanoma. Jūsų vertinimu, ar jau reikėtų drausti žmonėms eiti į miškus? Ar tai jau tokia pavojinga situacija, kad geriau ten nekelti kojos?
Turimais duomenimis, kai kurios savivaldybės yra uždraudusios lankymąsi miške. Iš tikrųjų, tokioje situacijoje, kuri yra dabar, rekomenduotina mažiau lankytis miškuose arba laikytis lankymosi miške taisyklių.
Dažnu atveju miško gaisrai kyla būtent dėl neatsakingo žmonių elgesio, dėl neatsakingo žmonių lankymosi miškuose. Žmonės vis dar palieka tam tikras šiukšles, numeta nuorūkas. Labai svarbu, kad asmenys, lankydamiesi miškuose elgtųsi atsakingai ir rūpestingai.
Kokios yra esminės taisyklės, ką jūs rekomenduotumėte? Ką reikia prisiminti, kad nepridarytume problemų?
Lankantis miške yra labai svarbu laikytis lankymosi miške taisyklių, miško priešgaisrinės apsaugos taisyklių. Jeigu norime kūrenti laužus, tai reikia daryti tik tam skirtose, pažymėtose laužavietėse, kurios turi būti įrengtos ne arčiau nei 5 metrai nuo medžių kamienų.
Taip pat statyti transporto priemones tik tam skirtose vietose, važiuoti tik keliais ir tik techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis. Taip pat nemėtyti nuorūkų, nešiukšlinti, nepalikti degių medžiagų.
Ar žmonės sąmoningėja, ar ir nuorūką numeta, ir laužius kuria ne ten, kur reikėtų?
Vis dar pasitaiko tokių atvejų ir pakankamai dažnai.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
