Energetikos ministerijos numatytas planas keisti privalomų naftos produktų atsargų kaupimo tvarką taip, kad privalomą rezervą kauptų tik valstybė, kiršina importuotojus. Dalis jų mano, kad jeigu dabar būtų leista atsargas kaupti už mokesčių mokėtojų pinigus, labiausiai iš to laimėtų daugiausiai talpyklų turinti Mažeikių naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva„.
Ankstesnis pakeitimas –bevaisis
Keisti privalomų naftos atsargų kaupimo tvarką valdžia sumanė tam, kad nors truputį sumažėtų šiandien didžiausios regione benzino ir dyzelino kainos.
Mažesni nei „Orlen Lietuva“ naftos produktų importuotojai tvirtina, kad savo lėšomis kaupti ir saugoti Lietuvoje, kur daliai importuotojų labai trūksta talpyklų, yra didelė prabanga. Esą todėl jie priversti laikyti aukštesnes degalų kainas arba pirkti jų iš monopolininkės „Orlen Lietuvos„, kuri diktuoja sau naudingus tarifus. Todėl Vyriausybė prieš kurį laiką leido užsienyje laikyti ne 10 proc., kaip buvo anksčiau, o 30 proc. rezervo.
Tačiau šis sprendimas iš mažesniųjų buvo naudingas tik degalinių tinklui „Lukoil Baltija“. Jis turi daug talpyklų Latvijoje, su kuria vienintele Lietuva yra pasirašiusi sutartį dėl naftos atsargų laikymo. Pagrindinės “Neste Lietuvos„, „Statoil Lietuvos“ talpyklos yra Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir netgi Didžiojoje Britanijoje, todėl joms kaupimo rezervo laikymo užsienyje padidinimas nedavė jokios naudos.
Bet ir dėl tvarkos, kurią siūlo Energetikos ministerija ir kurią rengiamasi įvesti ateityje, „Neste Lietuva„, „Statoil Lietuva“ ir „Lukoil Baltija„ turi pastabų. Kaip tvirtinama, jei į jas nebus atsižvelgta, kainos Lietuvos degalinėse vargu ar kris.
Susipešė dėl kreipimosi
Todėl Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija (LNPPĮA), kuriai, be „Neste Lietuvos“, „Statoil Lietuvos„ bei „Lukoil Baltijos“, dar priklauso degalinių tinklai EMSI ir “Ventus nafta„, rengė kreipimąsi į Vyriausybę, kaip pakeisti tvarką, kad degalų kainos sumažėtų ne popieriuje, o realybėje.
Kaip „Respubliką“ informavo asociacijos prezidentas Lukas Vosylius, buvo suformuota keletas pasiūlymų. Vienu iš jų Vyriausybė buvo raginama padidinti valstybių skaičių, su kuriomis mūsų šalis galėtų sudaryti sutartis dėl naftos produktų atsargų laikymo.
LNPPĮA siūlė leisti įmonėms užsienyje kaupti ir laikyti ne 30 proc., kaip yra dabar, o visus 100 proc. atsargų. „Šiuo klausimu galioja Europos Sąjungos direktyva, kuri kaip tik skatina Bendrijos nares laikyti atsargas viena kitų teritorijose. Lietuvos atveju tai kur kas atpigintų saugojimo sąnaudas, nes dalies importuotojų didžioji dauguma talpyklų yra toli nuo Lietuvos ir Latvijos. Beje, pastaroji savo teritorijoje veikiančioms įmonėms leidžia laikyti užsienyje iki 75 proc. privalomųjų atsargų„, –“Respublikai“ pasakojo L.Vosylius.
Anot jo, buvo prašoma, kad atsargoms laikyti užsienyje nebūtų reikalingas ir Energetikos ministerijos leidimas. „Dabar leidimo išdavimo kriterijai neaiškūs, be to, ilgai trunka pati procedūra„, –sakė LNPPĮA prezidentas.
Tačiau kreipimasis vargu ar pasieks Vyriausybę, nes, „Respublikos“ žiniomis, jam ryžtingai pasipriešino viena asociacijos narių –„Ventus nafta„.
„Orlen Lietuvai“ kreipimasis nenaudingas
Už „Ventus naftos„ nugaros stovi didžiausia šios bendrovės akcininkė naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“. Neatmetama, kad būtent ji paskatino Ventus naftą„ blokuoti kreipimąsi.
Dabartinė galiojanti privalomųjų naftos atsargų kaupimo tvarka naudinga „Orlen Lietuvai“. Kaip „Respubliką„ informavo Energetikos ministerija, naftos perdirbimo gamyklos talpyklose gali būti laikoma iki 50-60 proc. visų privalomųjų atsargų. Mažesni importuotojai perka iš “Orlen Lietuvos“ degalus, kartu netiesiogiai sumokėdami ir už atsargų saugojimą.
Jei atsakomybę už privalomąsias atsargas prisiims Vyriausybė, o kitos saugojimo nuostatos nebus pakeistos, mažesni importuotojai, kaip informavo Energetikos ministerija, bus priversti mokėti Mažeikių įmonei 2 centų už litrą saugojimo mokestį. Jei šių pinigų saugojimo išlaidoms neužteks, likutį dengsime mes, mokesčių mokėtojai. Bet ir tokiu atveju nėra garantijų, kad degalai degalinėse pigs.
Vidmantas UŽUSIENIS
