Degalinių švieslentėse rodomos degalų kainos turbūt daugumai vairuotojų ne tik kad nepraskaidrina nuotaikos, bet dar ir ją sugadina. Atvėrę piniginę ir sumokėję pastebimai daugiau nei prieš porą metų, turbūt daugelis susimąsto, ką daryti, kad išlaidos degalams būtų kuo mažesnės.
Palyginti kelerių metų duomenis (2009 m. kovą su 2012 m. geguže), degalai brango vidutiniškai 40–60 proc. Labiausiai (apytiksliai 60 proc.) pabrango dyzelinas, A95 benzinas brango apie 53 proc., A98 – apie 60 proc., mažiausiai brango dujos (43 proc.). Kai kainos taip kinta, įdomu, ką galvoja vairuotojai – kaip taupo degalus, ar mažina maršrutų skaičių, o galbūt išvis nusprendžia atsisakyti automobilio.
Transporto skelbimų portalo Autogidas.lt atliktos vairuotojų apklausos rezultatai rodo, kad vairuotojai elgiasi trejopai. Vieni pripažįsta, kad automobilis – būtina kasdienio gyvenimo priemonė, todėl susitaiko su degalinėse pateikiamomis degalų kainomis. Pasak šių respondentų, tenka mokėti tiek, kiek šiuo metu degalai ir kainuoja, nes pasirinkimo nėra – atsisakyti važinėjimo nuosava transporto priemone vairuotojai neketina.
Kiti apklausos dalyviai pripažįsta, kad ieško alternatyvų, kur gauti pigesnių degalų, galbūt netgi vyksta į gretimas šalis, kuriose degalai kainuoja pigiau. Iš tyrimų bendrovės RAIT atlikto tyrimo matyti, kad tokie respondentai sudaro apie penktadalį: 15 proc. apklausos dalyvių degalus pilasi ne degalinėse, o perka pigiau iš asmenų turguje ir kitose vietose. 7 proc. degalus pilasi kaimyninėse šalyse (Kaliningrado srityje, Baltarusijoe, Lenkijoje).
Likęs trečdalis portalo Autogidas.lt apklausoje dalyvavusių asmenų pripažįsta, kad šiek tiek pakeitė savo važinėjimo įpročius, kai degalai ėmė kainuoti tiek daug. Pokyčių ypač ėmėsi vairuojančios moterys: dauguma jų į netoliese esančias reikiamas vietas pradėjo ne važiuoti, o eiti pėsčiomis, taip pat pradėjo labiau gilintis, kokį maršrutą rinktis, planuoti, kad būtų nuvažiuojamas kuo trumpesnis atstumas. Iš vyrų tik nedidelė dalis pripažino, kad sumažino maršrutų skaičių.
