Degalinių tinklų atstovai paatviravo, kaip vertina tokį Europos Sąjungos (ES) sprendimą ir kaip jų verslas atrodys ateityje.
Vis tik dėl vieno seniausių automobilių parko lietuviai šiuos pokyčius pajus ne iš karto. Spėjama, kad dyzelinu ir benzinu varomos transporto priemonės taps retenybe tik po 32 metų, o elektromobiliai nėra vienintelė alternatyva.
Pašnekovai papasakojo, kodėl įrenginėti įkrovimo stoteles degalinėse nėra geras sprendimas ir kodėl elektriniai automobiliai ateityje bus vis sunkiau prieinami. Jų teigimu, puiki alternatyva netolimoje ateityje taps vandeniliu varomi automobiliai.
Degalinės didesnį dėmesį esą kreips įdomesniam klientų laiko praleidimui: daugiau vietų prisėsti ir užkąsti, paskaityti ar pažiūrėti televizorių.
Be to, joms teks plėstis ir steigti krovimo stoteles netradicinėse vietose, tokiose, kaip gyvenamieji namai ar biurai.
Degalinės sprendimą palaiko
Degalinių tinklo „Alauša“ generalinis direktorius Algimantas Čaplinskas nurodė tokį ES sprendimą vertinantis teigiamai. Anot jo, tai ateityje padės pasiekti nulinį klimatą kaitinančių dujų išmetimą į aplinką.
„Taip pat šis sprendimas padės atsirasti tokiems gamtai draugiškiems degalams, variklio formoms, apie kurias dabar net negalvojame. Todėl net neabejoju, kad mūsų laukia labai įdomus metas“, – prognozavo degalinių tinklo atstovas.
Bendrovė „Neste Lietuva“ sprendimus, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita ir mažinti kelių transporto išmetamą emisijų kiekį, taip pat vertina palankiai.
Jos generalinė direktorė Julija Matisonė nurodė, kad bendrovė investuoja į degalų iš atsinaujinančių žaliavų gamybą, dėl ko praėjusiais metais buvo sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis.
„Visgi siekiant toliau mažinti transporto priemonių išmetamas emisijas ateityje, būtina ir tai skatinanti reguliacinė aplinka atsinaujinantiems ir tvariems degalams, kurie yra jau šiuo metu siūlomas tvarus sprendimas“, – komentavo pašnekovė.
Vidaus degimo varikliai taps retenybe po 32 metų?
A. Čaplinsko nuomone, artimiausiu metu minėti teisiniai pakeitimai degalines Lietuvoje paveiks labai minimaliai.
Jis atkreipė dėmesį, kad nuo 2035 m. nebebus galima pardavinėti naujų transporto priemonių, varomų benzinu arba dyzelinu. Tačiau tuomet dar nebus uždrausta važinėti sena transporto priemone su vidaus degimo varikliu.
Kitaip sakant, nuo 2035 m. gatvėse mes ir toliau matysime nemažai tokių transporto priemonių: „Regitros“ duomenimis, 2023 m. pradžioje lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis Lietuvoje siekė 16,2 metų. Matoma tendencija, kad kiekvienais metais mūsų šalyje daugėja senesnių automobilių.
Jeigu ši tendencija išsilaikys iki 2035 m., mūsų šalis gali turėti vieną iš seniausių automobilių parkų Europoje. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai išliks didelis benzino bei dyzelino poreikis, todėl, kaip minėjau, priimtas įstatymas labai mažai paveiks degalines.“
Kaip primena pašnekovas, Lietuva išsikėlė tikslą, kad iki 2030 m. iš naujai įregistruotų automobilių 50 proc. sudarytų vien elektromobiliai. Už lango – jau 2023-ieji, bet tokių transporto priemonių turime tik 12 856.
Palyginimui, visą Lietuvos automobilių parką sudaro apie 2 mln. transporto priemonių. Todėl, pasak A. Čaplinsko, šiuo metu kalbėti apie elektromobilių infrastruktūrą degalinėse dar per anksti.
„Ne naujiena, kad elektromobilių kainos yra gan didelės. Jeigu panaši tendencija laikysis ir toliau, manau, kad Lietuvoje elektromobiliai sudarys mažą automobilių parko dalį.
Žmonės toliau pirks senesnes transporto priemones, varomas benzinu ar dyzelinu. Žinoma, tikiu, kad palaipsniui daugės ir vandeniliu varomų transporto priemonių.“
„Alauša“ direktoriaus pridūrė, kad, remiantis specialistų prognozėmis, gatvėse transporto priemonė, varoma benzinu ar dyzelinu, bus retenybė 2055 m.
Įtaka degalinėms – ar verta įrengti įkrovimo stoteles?
„Neste Lietuva“ generalinė direktorė nėra linkusi spėlioti apie galimą automobilių su vidaus degimo varikliais draudimo poveikį degalinėms.
„Veiklą orientuojame į turimų produktų ir paslaugų tobulinimą. Be to, didžioji dalis mūsų siūlomų tvaresnių sprendimų, pavyzdžiui, elektromobilių įkrovimo stotelės, kurios šiuo metu prieinamos klientams Suomijoje, buvo pristatyti dar prieš ES sprendimą dėl naujų automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos draudimo nuo 2035 m.“ – komentavo J. Matisonė.
„Alaušos“ direktoriaus vertinimu, šiuo metu įrengti įkrovimo stoteles degalinėms neverta finansiškai. Pirma, dėl to, kad norint turėti įkrovimo stotelę daugeliui degalinių reikia atnaujinti elektros tinklo infrastruktūrą. O tai yra milžiniški kaštai.
Antra – šiuo metu maža elektromobilių populiacija. Ir trečia – kol kas per stipriai svyruoja elektros kaina.
„Sunku palyginti, kas būtų pigiau – nuvažiuoti X atstumą su įprasta transporto priemone ar elektromobiliu. Visų pirma, didžioji dalis elektromobilių yra nauji, o jeigu tavo, pavyzdžiui, benzinu varoma transporto priemonė – 16,2 m. senumo, tai su elektra nuvažiuoti būtų pigiau.
Tačiau jeigu turi visiškai naują benzinu varomą transporto priemonę, o elektros kainos staiga pakyla, pigiau taps važiuoti įprastu automobiliu. Jeigu turi saulės elektrinę, situacija keičiasi ir didelė tikimybė, kad vasarą su elektromobiliu X atstumą nuvažiuosi žymiai pigiau“, – įžvalgomis dalinosi A. Čaplinskas.
J. Matisonė pridūrė, kad palyginti elektromobilių įkrovimo kainas su degalų kainomis sudėtinga. Abu yra veikiami daugelio veiksnių, tarp jų ir elektros kainų ar jos kilmės (pvz., ar ji gaminama iš atsinaujinančių šaltinių ar ne), todėl šiuo dinamišku laikotarpiu sunku numatyti būsimą jų kainų raidą.
Elektromobiliai problemos neišspręs
„Neste Lietuva“ atstovės teigimu, vieno sprendimo, galinčio išspręsti taršos problemą transporto sektoriuje, nėra. Ji nurodė, kad, norint pasiekti ambicingus ES nustatytus ŠESD mažinimo tikslus transporto sektoriuje, reikia didesnės tvaresnių degalų, pavyzdžiui, dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų, pasiūlos rinkoje, kartu didinant automobilių parko elektrifikaciją.
Be to, būtina nepamiršti ir tų sektorių, kuriuose šiuo metu nėra greitų ir efektyvių elektrifikavimo perspektyvų, pavyzdžiui, aviacija, sunkusis transportas. Jiems būtina pasiūlyti alternatyvių produktų iš atsinaujinančių žaliavų.
A. Čaplinskas taip pat įsitikinęs, kad visos struktūros paremti vien elektromobiliais neverta. Pasak jo, jau dabar pirkėjui naujo elektromobilio dažnu atveju reikia laukti iki dvejų metų.
Pašnekovas įvardijo, kad pagrindinė to priežastis yra litis, kuris būtinas šiai transporto priemonei. O išgauti litį prireikia daug laiko. Visas procesas (nuo žaliavos gavimo iki veikiančios baterijos pagaminimo) trunka net kelerius metus.
„Manau, kad kai elektromobiliai bus gaminami masiškiau, pirkėjai dar ilgiau lauks elektromobilio. Taip pat dažniau bus keliamas klausimas apie gamtos taršą, nes ličio gavyba yra itin tarši.
Mano nuomone, taip pat ženkliai išaugs elektromobilių kaina. To priežastis irgi bus litis. Pavyzdžiui, 2021 m. vasarą tona ličio kainavo 10 tūkst. dolerių (apie 9,5 tūkst. eurų). 2022 m. rudenį ji jau kainavo 80 tūkst. dolerių (apie 75,6 tūkst. eurų)“, – pabrėžė degalinių tinklo direktorius.
Vandeniliu varomi automobiliai – netolima ateitis?
Paklausus apie vandeniliu varomus automobilius, „Alauša“ direktorius atskleidė, kad tinklas planuoja investuoti į pažangias technologijas žalio vandenilio gamybai, saugojimui ir pritaikymui transportui.
A. Čaplinskas išskyrė kelias priežastis, kodėl bendrovė galvoja apie vandenilį. Pirma, vandeniliu varomas automobilis nuvažiuoja toliau nei elektra įkrauta transporto priemonė. Antra, vandeniliu varomo automobilio degalų atsargos papildomos žymiai greičiau nei elektra.
Trečia, susisiekimo ministerija pranešė, jog iki 2030 m. Lietuva planuoja paskatinti visų rūšių vandeniliu varomų transporto priemonių įsigijimą, iki 2026 m. šalyje planuojama įrengti 4 viešai prieinamas vandenilio papildymo stoteles.
Ketvirta, Europoje jau daugėja šio kuro degalinių bei juo varomų automobilių.
„Dar valstybė ketina investuoti apie 400 mln. eurų į vandenilio gamybą. Jau ir Lietuvos mokslininkai ragina žaliojo vandenilio gamyklas statyti prie saulės ar vėjo jėgainių – taip visas išgavimo procesas būtų nekenksmingas aplinkai. Manau, galima tikėtis, kad jau netolimoje ateityje ši degalų rūšis ims sparčiai populiarėti Lietuvoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot J. Matisonės, švarus vandenilis yra universalus energijos šaltinis ir tvari alternatyva didelius CO2 kiekius išskiriantiems procesams, pavyzdžiui, plieno, cemento ir cheminių medžiagų gamyboje.
Pašnekovė nurodė, kad transporte jis gali reikšmingai sumažinti ŠESD išmetimus ir tapti konkurencinga kuro alternatyva: „Tačiau manome, kad žaliasis vandenilis transporto pramonėje plačiu mastu galėtų būti pritaikomas nuo 2030 m.“
„Neste“ atstovė paminėjo, kad bendrovė vykdo didelius vandenilio projektus Suomijoje bei Nyderlanduose, kuriais siekiama sumažinti naftos perdirbimo gamyklų anglies pėdsaką ir pasiūlyti klientams aukštos kokybės kurą, išskiriantį mažiau CO2. Abu projektai pasiūlys komerciškai perspektyvias technologijas ir reikšmingai prisidės prie Europos vandenilio vertės grandinės kūrimo.
Kaip atrodys ateities degalinės?
„Alauša“ atstovo nuomone, poreikis pirkti įprastus degalus išliks dar daug metų. Tačiau atsiras degalų, apie kuriuos dabar net negalvojama. Pavyzdžiui, kažkada vairuotojai žinojo tik 91 ir 76 rūšies benziną, vėliau pasirodė 95. O prieš 25 metus apie suskystintas automobilines dujas mažai kas tekalbėjo.
Jo teigimu, taip pat atsiras ir naujų paslaugų, kurios, tikėtina, bus skirtos aptarnauti elektromobilius, vandeniliu varomas transporto priemones.
„Tikiu, kad degalinės taps vieta, kurioje žmonės dažniau įsigys ne tik degalų, bet ir maisto produktų, gėrimų. Mes jau dabar matome tendenciją, kad dalis žmonių dažniau sugrįžta į degalinę ir dėl joje esančios parduotuvės“, – kalbėjo A. Čaplinskas.
Paklausus, kaip atrodytų degalinės, jei 50 proc. automobilių Lietuvoje būtų elektriniai, pašnekovas atsakė, kad degalinėse šalia įprastų kuro kolonėlių atsirastų ir elektromobilių greito įkrovimo stotelių.
„Sunku pasakyti, kiek tiksliai turėtume įkrovimo stotelių, nes daug kas priklauso nuo elektros kainų. O jas, kaip matėme paskutiniu metu, daug lemia valstybės politika, investicijos.
Be elektromobilių greito įkrovimo stotelių, manau, savo parduotuvėse skirtume daugiau erdvės žmonėms palaukti, užkąsti, išgerti kavos, kol transporto priemonės baterija pilnai įsikraus“, – įžvalgomis dalinosi degalinių tinklo direktorius.
Jis įsitikinęs, kad tokiu atveju geras sprendimas būtų degalinių parduotuvėse įrengti daugiau vietos, kur vairuotojai bei jų šeimų nariai ar draugai galėtų prisėsti, išgerti kavos, užkąsti, paskaityti ar pažiūrėti TV: „Manau, turint tokias sąlygas, elektromobilių savininkams neprailgtų laukimas, kol transporto priemonės baterija bus įkrauta.“
„Neste Lietuva“ generalinės direktorės teigimu, kadangi automobilio akumuliatoriaus įkrovimas užtrunka ilgiau nei degalų bako pripildymas, reikia daugiau įkrovimo stotelių ir vietų, kad būtų patenkintas augantis elektromobilių įkrovimo poreikis.
„Tikėtina, kad įkrovimo vietos bus išplėstos už tradicinių stočių, pavyzdžiui, į namus ir darbo vietas. Taip pat nuolat ieškome geriausių sprendimų, greitinančių įkrovimo paslaugą“, – komentavo J. Matisonė.
