Padidėję tarifai už viešojo transporto paslaugas buvo staigmena net ir patiems vežėjams. Nors pastaruoju metu degalai gerokai atpigo, kai kurių šalies miestų savivaldybės važiavimo tarifus didina septynmyliais žingsniais.
Pavyzdžiui, nuo gruodžio 1 d. Vilniuje visuomeninio transporto vienkartinis bilietas kainuos mažiausiai už 1,8 Lt, mikroautobuso - 4 Lt. Dabar galiojantys važiavimo tarifai - atitinkamai 1,1 Lt ir 3 Lt. Su vežėjais dėl kainų nesitarusios miesto savivaldybės klerkai trina rankomis, teigdami, kad taip privilios daugiau keleivių į sausakimšus troleibusus ir autobusus. Į smarkiai paplonėsiančias vilniečių kišenes valdininkams nusispjaut, rašo „Respublika“.
Vežėjai nustebę
Tą pačią dieną, kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė 50-60 proc. didesnes autobusų ir troleibusų bilietų kainas, sostinės viešąjį automobilių ūkį valdančios specialiosios įmonės (SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Vaidotas Antanavičius tvirtino, kad konkurencijos su vadinamaisiais mikriukais nebijo. „Mikroautobusų bilietų kainos irgi didės“, - tuomet sakė valdininkas.
UAB „Ollex“, kuri Vilniuje užsiima maršrutinio taksi verslu, direktorius Olegas Radionovas, taip pat kai kurių kitų vežėjų mikroautobusais atstovai sakė, kad į jų nuomonę savivaldybė mažai atsižvelgė. „Nauji tarifai mums taip pat buvo didelė naujiena“, - tikino pašnekovai. Pasak O. Radionovo, kyla klausimas, kodėl niekas nekalbėjo apie kainų didinimą, kai degalų kainos siekė 4,5 Lt už litrą?
Pikti liežuviai plaka, kad sostinės valdžia važiavimo tarifų miesto transportu iki rinkimų į Seimą nekėlė specialiai - kad vilniečiai balsuotų už sostinę valdančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatus. Paprašytas pakomentuoti gandus tarifus siūliusio kelti Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus Viešojo transporto poskyrio vedėjas Kęstutis Lubys atsisakė tai daryti. Girdi, neturintis įgaliojimų. Tuo tarpu V. Antanavičius teigė, kad tarifų kėlimas buvo reikalingas tam, kad padengtų biudžeto įsiskolinimą vežėjams, kuris dabar siekia apie 14 milijonų litų.
Komentaro iš sostinės mero Juozo Imbraso nepavyko gauti - vakar jo telefonai tylėjo.
Gins į troleibusus
K. Lubys prisipažino, kad pravažiavimo mikroautobusais kainos buvo pakeltos „bendru sprendimu“. „Didinome, kad vežėjai nekonkuruotų vieni su kitais, nes mikroautobusai yra pranašesni už visuomeninį transportą“, - tvirtino pareigūnas.
Anot K. Lubio, bilietų kainos mikroautobusuose bus didesnės, nes ši transporto priemonė yra manevringesnė, gali sustoti bet kurioje vietoje, kur tai nėra draudžiama pagal kelių eismo taisykles. „Ji yra gana populiari tarp miesto gyventojų, - tvirtino pareigūnas. – Jeigu troleibuse bilietas kainuos 2,50 Lt, o mikroautobuse vos 3 litus, žmonės, matyt, rinksis mikroautobusus“.
Pasak K. Lubio, jau ir anksčiau stengtasi per ekonominius kriterijus neleisti maršrutiniam taksi sudaryti konkurencijos visuomeniniam transportui. „Tuo metu, kai kainos buvo panašios, mikroautobusų vairuotojai mėgino traukti keleivį iš stotelės, - kalbėjo K. Lubys. - Dabar jų potencialus klientas laukia atokiau nuo stotelės“.
Pašnekovas šį procesą pavadino keleivių srautų atskyrimu keliant kainas. Girdi, po gruodžio 1-osios miestui priklausantis troleibusų ir autobusų parkas gaus daugiau lėšų. „Tai yra šaunu, - džiaugėsi K. Lubys. - Iš mikroautobusų tikrai išlips stovintys keleiviai“. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (LRKT) į miesto transporto paslaugų kainodaros reikalus šįkart nesikiša. „Savivaldybė nustato kainas, tikrai ne mes jas deriname, - kalbėjo LRKT atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė. - Šį kartą vadovaujamasi ne konkurencijos, o kitais principais“.
Naikinamos lengvatos?
Pasak susisiekimą uostamiesčio transportu organizuojančios VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus Gintaro Neniškio, kol kas klaipėdiečiams bilietų kainų didinti nesiruošiama. Tačiau viskas gali kardinaliai pasikeisti naujai valdžiai nusprendus panaikinti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas.
Šiuo metu transportininkams taikomas lengvatinis 5 procentų tarifas. Iki 2000 m. jie, kaip socialinių paslaugų teikėjai, buvo atleisti nuo PVM mokėjimo.
G. Neniškio teigimu, panaikinus PVM lengvatas uostamiesčio vežėjų išlaidos padidėtų maždaug 7 milijonais litų. Kadangi iš vietos savivaldybės biudžeto tokios subsidijos gauti vilčių beveik nėra, siekiant jas padengti kainas tektų didinti 15 procentų.
Anot bendrovės Klaipėdos autobusų parkas generalinės direktorės Jelizavetos Daugininkienės, dėl tokio drastiško valdžios žingsnio jos vadovaujama įmonė per mėnesį papildomai turėtų sumokėti apie 300 tūkstančių litų mokesčių.
„Jei taip smarkiai pakels PVM, teliks prašyti kelti važiavimo tarifus, arba savivaldybė turės skirti dotacijas. Pastarasis variantas tikriausiai yra neįmanomas, nes miestas tam nerastų lėšų, tad kol sulauktume bilietų kainų didinimo, tikriausiai numirtume“, - liūdnai prognozavo J. Daugininkienė.
Tarpmiestinė kasdienybė
Nuolatos brangstančios kelionės tarpmiestiniais autobusais, pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovo spaudai Anatolijaus Jakimovo, priklauso nuo bendrovių, kurios veža keleivius.
„Bendrovės motyvuoja tuo, kad kainas Valstybinės kainų ir enegetikos kontrolės komisijos (VKEKK) buvo prašoma leisti jau anksčiau, - dėstė A. Jakimovas. - Bendrovės apsiskaičiuoja savo pajamas ir išlaidas, o tada teikia prašymą leisti kelti kainas. Daugelis tokių bendrovių yra įsteigtos savivaldybių, arba savivaldybės yra bendrovių dalininkės. Dalį biudžeto turi kompensuoti būtent jos“.
Pasak „Linavos“ atstovo, kainų kėlimas priklauso nuo regiono ir bendrovės, o VKEKK nustato, iki kokios ribos galima kelti kainas. Vežėjai prašymą leisti didinti kainas buvo pateikę tada, kai kuro kaina už litrą viršijo 4 litų ribą. „Paprastai maksimalios kainos nebūna taikomos dėl konkurencijos tarp vežėjų“, - ramino A. Jakimovas.
Mantas Stankevičius, Darius Čiužauskas
