Dažniausia dantų netekimo priežastis
Nors simptomai neskausmingi, tačiau periodontitas – pavojinga liga. Pasirodo, kad tai antra iš dažniausių priežasčių, kodėl lietuviams yra šalinami dantys. Pasak Monikos Čereškaitės, greičiausiai tai nulemia tai, kad daugelis ignoruoja pirmuosius ligos simptomus ir pastebėjus kraujuojančias dantenas mano, jog tai nerimta ir netrukus praeis savaime.
Vis tik gydytojai primygtinai rekomenduoja pastebėjus dažnesnį dantenų kraujavimą kuo skubiau kreiptis į odontologus profilaktiniam patikrinimui. Nieko nelaukti reikėtų ir tada, jei pastebite dantenų patinimą, juntate nemalonų burnos kvapą ar sujautrėjusius dantis.
Kalbėdama apie periodontitą Monika Čereškaitė pirmiausia akcentuoja ligos požymius: „Parodontozė – tai dantų ir apydančių liga. Kitaip tariant, audinių, kurie palaiko dantį kaule, uždegimas. Dažniausiai jį sukelia prasta burnos higiena. Kartais ši liga gali būti paveldėta, dar pasitaiko ir tokių atvejų, kai ją nulemia seilių sudėtis.“
Prasidėjus šiai ligai apnašose esantys mikroorganizmai sukelia periodonto audinių uždegimą ir nykimą, o po kurio laiko minkštos dantų apnašos virsta dantų akmenimis. Dar vėliau pradeda nykti aplink dantį esantis kaulas ir šalia jo susiformuoja dantenų kišenė – plyšys. Jame kaupiasi apnašos ir dauginasi uždegimą sukeliantys bei jį skatinantys mikroorganizmai.
Tinkama burnos ertmės priežiūra – kiekvieno paciento pareiga
Pasak odontologės, vis dar pasitaiko atvejų, kai pacientas pasako, jog apskritai nemato reikalo valyti dantų – pajuokauja, kad jo senelis ar senelė nesivalė dantų ir nė vienas neiškrito.
„Žinoma, suvokiančių, kad burnos higiena yra būtina – kur kas daugiau nei anksčiau. Šiandien bėda kita – žmonės mano, kad jie prižiūri dantis, tačiau neretai tai daro nepakankamai gerai. Dantų priežiūra – tai kruopštumo reikalaujantis procesas. Dantis reikėtų valyti ir su vieno danties šepetuku, nepamiršti tarpdančių siūlo, kasmet apsilankyti pas odontologą ir atlikti profesionalią burnos higieną.Tiesa, norėčiau pridurti, kad lietuviai labai mėgsta valyti dantis kietais dantų šepetėliai, jie dantenas trina per stipriai, o jei tai daroma nuolat, kyla rizika sukelti uždegiminius procesus“, – pasakoja gydytoja.
Vis dažniau kreipiasi jauni pacientai
Paprašyta apibrėžti, nuo kurio amžiaus parodontozė jau tampa rimtesnė grėsmė, odontologė įvardijo vyresniuosius, tačiau atkreipė dėmesį, kad vis dažniau pasitaiko ir 20-25 metų pacientų.
„Parodontozė yra susijusi su kaulo tirpimu. Tarp danties ir dantenos susidaro kišenė, kuri gali atsiverti ne tik dėl prastos burnos higienos, bet ir dėl amžiaus, natūralaus susidėvėjimo. Būna labai retų atvejų, kai parodontozė pasitaiko ir vaikams, bet vis tik tai – vyresnių žmonių liga.
Nors, kaip minėjau, dažnas odontologas pastebi, kad dėl parodontozės kreipiasi vis jaunesni pacientai: jie daug rūko, o burnos valymo įgūdžiai, tenka pripažinti, yra prasti. Jie galvoja, kad jie jauni ir jiems niekas negresia, apleidžia šį reikalą, o tada atsiduria pas mus. Tenka matyti, kai 25 metų jaunam žmogui tenka atstatinėti visą žandikaulį“, – komentuoja Monika Čereškaitė.
Išgydyti įmanoma
Ilgą laiką buvo manoma, kad parodontozė – nepagydoma liga, todėl ši diagnozė pacientus labai gąsdino. Vis tik, pasak odontologės Monikos Čereškaitės, tai – mitas: „Parodontozė yra pagydoma, tačiau gydymo procesas, trukmė ir sudėtingumas, o ir tai – ar apskritai pavyks pagydyti, priklauso nuo burnos ir dantų būklės. Kuo greičiau yra kreipiamasi į odontologus, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sklandus.“
Anot odontologės, svarbu suprasti, kad kiekvienas pacientas ir jo ligos atvejis yra individualus. Atvykus į kliniką, paciento burnos būklė kruopščiai išanalizuojama, išmatuojamos dantenų kišenės, įvertinamas kaulo tirpimas, dantų būklė bei parenkamas individualus gydymo metodas.
Vienas svarbiausių dalykų, ką turėtų įsidėmėti pacientai, kad sėkmingas parodontozės gydymas – tik viena medalio pusė. Ar liga atsinaujins, labiausiai priklauso nuo paties paciento – jo nusiteikimo tinkamai toliau prižiūrėti burną ir dantis. Gydytoja atkreipia dėmėsi, kad pakartotinis susirgimas parodontoze yra pavojingesnis, nes kur kas labiau progresuoja, todėl išgydyti tampa vis sudėtingiau. Taigi, parodontozę įveikusiems pacientams burnos higiena tampa pagrindine profilaktikos priemone, kad liga neatsinaujintų.
