Žmonės Lietuvoje jaučiasi nesaugūs dėl savo pensijų. Tai parodė tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Tyrimo, atlikto lapkričio-gruodžio mėnesiais duomenimis, dėl savo pensijos jaučiasi labiau nesaugūs arba visiškai nesaugūs 62 proc. respondentų.
„Dėl nestabilios ekonominės situacijos pasaulyje žmonės į ateities perspektyvas žvelgia su nerimu – senatvės pensija nėra išimtis“, – teigia tyrimų bendrovės atstovė Agnė Ambrazeviečienė.
Pagrindinės nesaugumo ir baimės priežastys – nestabili ekonomika ir neaiškumas dėl ateities. 22 proc. respondentų, nesijaučiančių saugiai dėl pensijų, mano, kad to priežastis yra nestabili ekonominė situacija, 16 proc. – ateitį užtikrinančių garantijų stoka. Taip pat respondentams kelia nerimą mažėjantis darbo vietų skaičius ir per maža pensijų išmoka.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos gyventojai atsakomybę linkę suteikti „Sodrai“. Remiantis apklausos rezultatais, dėl pensijų nesibaiminti linkę apie trečdalį Lietuvos gyventojų. Paprašyti įvardyti priežastis 25 proc. respondentų šioje kategorijoje teigė, kad saugumą užtikrina pensija iš „Sodros“ arba, jog dabar nuolat gauna pensiją ir tikisi to ateityje.
„Tokie tyrimo rezultatai įrodo, kad Lietuvos gyventojai jaučiasi nesaugūs, tačiau atsakomybę už savo pensijas linkę perkelti valstybei, t. y. „Sodrai“ – teigia Ramūnas Stankevičius, UAB „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius. – Nors didžioji dalis Lietuvos dirbančiųjų jau kaupia lėšas II pakopos pensijų fonduose, vis dar maža visuomenės dalis suvokia būtinybę rūpintis savo pensija savarankiškai, kaupiant lėšas ne tik II, bet ir III pakopos pensijų fonduose, kai ši praktika jau prigijusi daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių“.
Saugiausiai dėl pensijos jaučiasi žemesnį išsilavinimą turintys respondentai. Palyginimui, nesaugiai dėl pensijos linkę jaustis 40 proc. pradinį išsilavinimą turinčių respondentų ir 69 proc. aukštesnįjį bei 58 proc. aukštajį išsilavinimą įgijusių respondentų. Studentai ir moksleiviai jaučiasi saugūs labiau nei kiti (43,6 proc. saugūs ir 38,2 proc. nesaugūs). O iš dirbančių respondentų labiausiai nesaugūs jaučiasi tie, kurie patys sau yra darbdaviai (84 proc.), darbininkai (69,7 proc.) ir bedarbiai (80,5 proc.).
Moterys jaučiasi esančios labiau nesaugios nei vyrai – nuogąstavimą dėl ateities pareiškė 65,5 proc. apklaustų moterų ir 56,7 proc. vyrų. Saugiai dėl pensijos jaučiasi 33,9 proc. vyrų ir 65,6 proc. moterų.
Dauguma apklaustųjų saugios senatvės garantais nurodė „Sodrą“ (52,4 proc.), pensijų fondus (14,2 proc.) ir indėlius banke (13,2 proc.).
Pensijas specializuotose pensijų fonduose daugiausia kaupia aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės (38,2 proc.). Tai daro 11,7 proc. pagrindinį, 23,9 vidurinį ir 30,1 proc. aukštesnįjį išsilavinimą turinčių respondentų.
„Tai rodo, kad aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės yra geriau susipažinę su privačiais pensijų fondais ir labiau jais pasitiki“, – sako A. Amrazevičienė.
Tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 508 gyventojai.
