Užimtumo tarnyba pirmą kartą šiais metais fiksavo didesnį nei pernai registruotą nedarbą – spalio pradžioje darbo ieškančių asmenų buvo 6,9 tūkst. (4,8 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu, o registruotas nedarbas 0,2 proc. punkto didesnis.
Kam skiria nedarbo išmokas?
Užsiregistravę į Užimtumo tarnybą gyventojai dėl nedarbo išmokos kreipiasi į „Sodrą“.
„Išmoka skiriama žmonėms, kurie buvo draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, t. y. jie dirbo ir patys ar už juos buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos. Taip pat iki įsiregistravimo į Užimtumo tarnybą gyventojai privalo turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
Į šį laikotarpį įeina įvairūs laikotarpiai, pavyzdžiui, laikas, kai žmogus gavo darbo užmokestį, nedarbo ar dalinio darbo išmokas. Taip pat gavo socialinio draudimo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros arba ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokas. Galioja ir darbo stažas įgytas užsienyje“, – informavo „Sodra“.
Anot „Sodros“, nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama.
„Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47euro, t. y. 23,27 proc. mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos.
Kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gyventojo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. 2023 metais kintama mėnesinė išmokos dalis pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį siekia 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc.“, – aiškino „Sodra“.
Anot jos, maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Kaip apskaičiuoti nedarbo išmoką?
„Sodra“ pateikė pavyzdį. Tarkime, asmuo 2023 m. spalio mėnesį užsiregistravo bedarbiu Užimtumo tarnyboje. Jo pastovi nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 euro.
Toliau kintama dalis apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpį nuo 2021-03-01 iki 2023-08-31 jo turėtas draudžiamąsias pajamas.
Pavyzdžiui, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 1000 eurų. 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį žmogus nuo 1000 eurų gaus 38,79 proc., t. y. 387,90 euro.
Tad iš viso liepos–rugsėjo mėnesiais žmogus gaus nedarbo išmoką, kuri sieks – 195,47 euro + 387,90 euro = 583,37 eurus, spalio–gruodžio mėnesiais jis gaus 195,47 eurų + 310,30 eurų = 505,77 eurą, o 2014 sausio–kovo mėnesiais – 195,47 eurų + 232,7 eurų = 428,17 eurų.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia 1,1 tūkst. eurų.
Rugsėjį nedarbo išmokas gavo 77,6 tūkst. gyventojų. Išmoka buvo mokama vidutiniškai 4,8 mėn. Vidutinis jos dydis siekė 525 eurus.
Daugiausiai žmonių įsidarbino rugsėjį
Užimtumo tarnyba komentavo, kad daugiausiai žmonių šiemet įsidarbino rugsėjo mėnesį.
„Rugsėjį įsidarbinusių klientų skaičius – didžiausias nuo metų pradžios ir didesnis nei gegužę, kai apgyvendinimo, maitinimo paslaugų, statybos, žemės ūkio ir kitos įmonės aktyviai samdė vasaros sezono darbams“, – teigė Jurgita Zemblytė, Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės vedėja.
Nuo metų pradžios darbo pasiūlymų daugiausiai registruota gydytojams, fizioterapeutams, reklamos ir rinkodaros specialistams, teisininkams, gydytojo odontologo padėjėjams, įkalinimo įstaigų sargybiniams, baldžiams, kokybės kontrolieriams, darbininkams izoliuotojams.
Darbo skelbimuose vidutinis bruto darbo užmokestis rugsėjį buvo 1,3 tūkst. – tai 111 eurų (9,3 proc.) didesnis nei prieš metus. Rugsėjį padidėjęs grįžtančiųjų į darbo rinką srautas sąlygojo registruoto nedarbo mažėjimą – traukėsi 0,1 proc. punkto iki 8,3 proc. Užimtumo tarnybos klientų skaičius per mėnesį sumažėjo 0,2 tūkst. ir spalio 1 d. siekė 148,8 tūkst.
„Kasmet rudens pradžioje nedarbas sumažėja – tai natūralus darbo rinkos reiškinys. Visgi šiais metais jis traukėsi gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Darbdavių pristabdyti plėtros planai ir atsargesnė darbuotojų samda vis aiškiau pradeda atsispindėti darbo rinkos rodikliuose“, – pastebėjo J. Zemblytė.
Ekonomikos ir darbo rinkos laukia pakilimas
Tačiau „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, kitąmet laukiama bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo ir situacijos darbo rinkoje gerėjimo.
„Lietuvos ekonomika turėtų augti lėčiau, bet neprognozuojame ekonomikos susitraukimo. Prognozuojame, kad per visus 2024 m. Lietuvos ekonomika išaugs 2,3 proc., ir to turėtų užtekti, kad nedarbo lygis sumažėtų nuo 6,6 proc. šiemet iki 5,9 proc.
Kitąmet svarbų indėlį į Lietuvos ekonomikos plėtrą įneš pramonė, kuri 2023 m. tempė Lietuvos ekonomiką žemyn. Vertindami išankstinius indikatorius, jau dabar Lietuvos pramonėje matome vis daugiau pozityvių signalų, o ryškesnio jos atsigavimo tikimės 2024 m. pirmo ketvirčio pabaigoje, kai Europos pramonė iš naujo pradės gaminti prekes. Tai paskatins ir Lietuvos pramonės bei ekonomikos plėtrą“ , – prognozavo A. Izgorodinas.
Anot jot, 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kils 6,8 proc., kam įtakos turės tiek minimalios algos padidėjimas, tiek ir žemas nedarbo lygis.
Savo ruožtu, infliacijos lygis 2024 m. turėtų siekti 2,5 proc., o tai reiškia, kad kitąmet atlyginimai turėtų didėti sparčiau nei kainos, todėl Lietuvos gyventojų perkamoji galia turėtų augti.
