Inga Kontrimavičiūtė
Tiek norinčiųjų atnaujinti kiaurasienius namus Panevėžys matė tik 2009-aisiais, kai valstybė dar dengė 50 proc. renovacijos išlaidų. Aplinkos ministerijos pastangas įsiūbuoti masinę renovaciją prieš keletą metų sutvarkyto vieno moderniausių Lietuvoje Marijonų g. daugiabučio pirmininkė įvertino kaip bandymą šiais laikais įpiršti atnaujintą morališkai pasenusį automobilį. Kodėl, aiškinosi Inga Kontrimavičiūtė.
Nepigi, bet neefektyvi
Aplinkos ministerija pagrįstai džiaugiasi įsiūbavusi daugiabučių renovaciją. Tiek norinčiųjų atsinaujinti kiaurasienius namus Panevėžys matė tik 2009-aisiais, kai valstybė dar dengė 50 proc. renovacijos išlaidų.
Už valstybės lėšas šiuo metu rengiamų investicinių planų dar laukia per 800 daugiabučių, o Aplinkos ministerija savivaldybėms jau paskelbė naują startą – atrinkti dar krūvą netaupių sovietinių pilkasienių.
„Tai yra tas pats, kaip dabar nusipirkti zaporožietį ir juo labai džiaugtis“, – Aplinkos ministerijos pastangas įsiūbuoti masinę renovaciją įvertino prieš trejetą metų atnaujinto vieno moderniausių Lietuvoje Marijonų g. 31-ojo daugiabučio pirmininkė Birutė Valkiūnienė.
Savivaldybės renovuoti atrinktų daugiausia šilumos suvartojančių daugiabučių investicinius planus išanalizavusią B. Valkiūnienę stebina parinkti modernizacijos prioritetai: daug dėmesio namų fasadams ir, pirmininkės nuomone, per menkas pasenusioms namų šilumos sistemoms.
„Labai keista, kad pagrindinis dėmesys sutelkiamas fasadui apšiltinti. Bendrijoms siūlomi ne pigiausi, bet ir ne daugiausia šilumą taupantys variantai. Į akis krinta, kad beveik nesprendžiami klausimai, susiję su šildymo sistema. Bandoma ne atnaujinti, kaip skamba pati programa, bet grąžinti daugiabučius į buvusią 1960, 1970 ar 1980 metų padėtį“, – kritikavo B. Valkiūnienė.
Nespėja su laiku
Marijonų g. daugiabučio renovacija, pirmininkės teigimu, išsprendė iš karto dvi didžiules bėdas: apšiltino fasadą ir iš esmės pertvarkė namo „kraujotaką“. Nuo centrinio šildymo atsijungęs daugiabutis įsirengė dujinę katilinę, butuose sumontuota autonominė šilumos apskaitos sistema, vandenį namui šildo ant šlaitinio stogo sumontuoti saulės kolektoriai.
Pasak B. Valkiūnienės, ekonominis efektas – akivaizdus. Šiltuoju sezonu už gyvatuką ir vandens pašildymą butas sumoka vidutiniškai apie 9 Lt.
Tačiau dabar planuojamiems masiškai renovuoti daugiabučiams, anot B. Valkiūnienės, siūlomi investiciniai planai orientuoti tik į trumpalaikę naudą.
„Renovuojant namą turi būti orientuojamasi ne į 2013 m., o į 2020 m., kai ir Lietuvoje įsigalios visiškai naujos energijos taupymo europinės direktyvos. Nežinau, kodėl niekas apie tai nekalba. Gal todėl, kad namą aprengti yra vienas iš lengviausių statybinių darbų, dabar rengiamuose investiciniuose projektuose šilumos sistemos pertvarka apsiriboja šilumos punkto renovacija, o dėmesys sutelkiamas į fasadą“, – svarsto daugiabučio pirmininkė.
Ją stebina, kad net ir fasadams atnaujinti dažniausiai naudojamos keraminės plytelės – vienas iš brangesnių, bet ir mažiausią šilumos ekonomiją duodantis variantas.
Marijonų g. 31-ojo namo sienos apšiltintos gerokai pigesniu 20 cm putplasčiu.
„Daugiabučius būtinai reikia renovuoti, bet protingai, ne aprengti tik gražiais kailiniais. Šiltinti iš išorės reikia, bet ne įmantriai, ir būtina tvarkyti viduje šildymo sistemą“, – pataria renovacijos kelią perėjusi pirmininkė.
Paskata – mažėsianti parama
Vis dėlto B. Valkiūnienė ragina kiaurasienius daugiabučius nedelsiant atnaujinti. Anot jos, bene didžiausia paskata skubėti renovuoti – šiuo metu siūloma 40 proc. valstybės parama.
Ateityje dotacijas planuojama mažinti, o statybų kainoms, tikėtina, gresia kilimas.
Nors Marijonų g. 31-asis namas buvo renovuotas, kai valstybė rėmė tik 30 proc., pasak B. Valkiūnienės, gyventojai laimėjo dėl 2009-aisiais vyravusių krizinių statybos kainų.
Kardinali namo renovacija, atskaičiavus valstybės dotacijas, vienam kvadratiniam metrui atsiėjo 430 Lt.
„Bendrijų pirmininkai man parodo savo namų dabartinius investicinius planus. Mane labai nustebina, kad tai, kas dabar skiriama fasadui renovuoti, kainuoja tiek, kiek mes sumokėjome už gerokai daugiau darbų – atsijungimą nuo „Panevėžio energijos“, dujinės katilinės, autonominio šildymo butuose, saulės kolektorių įrengimą, šlaitinio stogo medienos konstrukcijų ir dangos pakeitimą“, – vardijo pirmininkė.
Anot jos, 60 kv. m butas už paimtą paskolą renovacijai ir 3 proc. palūkanas per mėnesį sumoka apie 180 Lt. B. Valkiūnienė skaičiuoja, kad tokio dydžio butas po namo atnaujinimo už šildymą, karštą vandenį ir mokesčius bankui sumoka 2000 Lt mažiau nei anksčiau paklodavo vien už „Panevėžio energijos“ paslaugas.
Siūlo pigiausią
Daugiabučių renovaciją kuruojančios Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šiuo metu už valstybės lėšas visoje Lietuvoje baigiami rengti 840-ies daugiabučių atnaujinimo investiciniai planai.
Agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, tai neįpareigoja gyventojų renovuoti namą – jei planu nepatenkinti žmonės atsisakys dalyvauti būsto atnaujinimo programoje, jo apmokėti nereikės.
Pasak V. Serbentos, planų rengėjų reikalaujama daugiabučių gyventojams pasiūlyti 2–3 energijos taupymo priemones. Teigiama, kad tuomet renovacija gyventojams nebūtų finansiškai skausminga. Kol padengtų atnaujinimo išlaidas, būstų savininkai mokėtų 10 proc. mažiau, nei už šildymą paklodavo prieš renovaciją.
Tačiau jei gyventojai nusiteikę atverti pinigines plačiau, pasak V. Serbentos, investicinį planą visada galima koreguoti pagal jų norus.
„Kokius darbus name atlikti, sprendžia patys gyventojai. Ir ne tik pertvarkyti šilumos sistemą, bet ir sutvarkyti kanalizaciją, elektros instaliaciją. Labai priimtina ir saulės kolektorių idėja, bet nežinau, ar Savivaldybės būtų suinteresuotos atjungti daugiabučius nuo centrinio šildymo“, – pripažino V. Serbenta.
Spintelės vietoje šaldytuvų
Mintis atsijungti nuo „Panevėžio energijos“ vis dėlto vilioja apie renovaciją svarstančio tik 13-os butų Laisvės a. 25A namo gyventojus. Jiems itin patraukliai atrodo autonomiškai besišildančio ir saulės kolektorius įsirengusio Marijonų g. 31-ojo namo pavyzdys.
„Svarbu sutvarkyti ir namo fasadą, bet visų pirma reikia renovuoti šildymo sistemą. Nebegalime virtuvės spintelių žiemą naudoti vietoj šaldytuvų. Žiemą butuose nebūna šilčiau nei 13 laipsnių, karšto vandens iš čiaupo tenka laukti 20 sekundžių, jei kaimynas prieš tai jau nuleido, o jei ne – net kelias minutes. Ir už tai žiemą 95 kv. m butas sumoka tūkstantį litų“, – namo problemas vardijo vienas renovacijos idėjos autorių Audrius Vadluga.
Šiuo metu 22-iems Savivaldybės atrinktiems kiauriausiems Panevėžio daugiabučiams baigiami rengti investiciniai projektai. Planuojama, kad statybininkų namai sulauks jau pavasarį.
Savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės teigimu, iki rugpjūčio pabaigos Aplinkos ministerijai rengiamasi pateikti dar sąrašą neefektyvių ir renovacijos pageidaujančių daugiabučių.
Anot direktorės, į jį planuojama įtraukti prašymus pateikusius, tačiau į pirmąjį sąrašą nepatekusius namus, be to, bus renkami papildomi bendrijų prašymai.
Kiek numatoma Panevėžyje renovuoti daugiabučių per antrąjį etapą, anot direktorės, Aplinkos ministerija nėra paskelbusi.
