Panevėžietis Algimantas negali atsitokėti gavęs naujausią sąskaitą už šildymą. Vos 47 kvadratinių metrų butas, o šilumininkai už sausio mėnesį reikalauja susimokėti 53 eurus. Pensininkų šeimai – tai didžiuliai pinigai. Gruodžio sąskaita buvo penktadaliu mažesnė – 43 eurai, nors vidutinė oro temperatūra skyrėsi mažiau nei trim laipsniais.
„Pasižiūrėjau į kvituką, žmonai sakau, kokia suma didelė. Sako, tu ką, nežinai, kad pabrango Panevėžy daugiau nei visoje Lietuvoje? Negirdėjau. Naujiena man. Lyginu su praeitu mėnesiu, žiūriu, skirtumas yra", – kalbėjo panevėžietis Algimantas Pakarklis.
Iš penkių didžiausių šalies miestų panevėžiečiams šiluma kainuoja brangiausiai – kilovatvalandė viršija 6 centus.
„Gerai, kad su žmona dviese, bet gyvenant vienam? Plotas nedidelis 47 kvadratai, sunkoka būtų", – pasakojo jis.
Šilumos kainos Panevėžio energijos vadovai aiškina nieko negalį pakeisti – brango biokuras, o kartu ir galutinė šilumos kaina. Ir ji, panašu, žmonėms sunkiai pakeliama, mat skolininkų ir vėluojančių susimokėti daugėja. Dalis gyventojų skundžiasi, kad pajamų vos užtenka ir kasdienėms išlaidoms.
„Per dieną maždaug išeina 5 eurai, kartais 10 eurų, šiandien 7 eurus išleidau. Rytoj gal nieko nereikės pirkti", – pasakojo žmogus.
„Dideli mokesčiai, bet mokėti reikia. Kas išlaikys Lietuvą?", – antrino kitas.
Sąskaitos nustebino ne vieną miesto gyventoją.
„Nustebino tikrai, nebuvo taip šalta, atrodo. O sąskaitoje daug pasijautė: 51 euras už 38 kvadratus", – kalbėjo miestietė.
Kiti žmonės skundėsi, kad gavo maždaug 50 eurų sąskaitą, kai uždirba 350 eurų.
„Pagrindinis faktorius, kodėl didėjo šilumos kaina yra pabrangęs biokuras. Panevėžyje vartotojų skola sudaro 1,4 mln. eurų, gyventojų 1,3 mln. eurų“, – komentavo „Panevėžio energijos“ atstovė Daiva Paulauskienė.
Sausį Vilniuje sąskaitos, palyginti su gruodžiu, taip pat išaugo 13 proc. Už 60 kvadratinių metrų buto šildymą vilniečiams gruodį teko mokėti vidutiniškai 63 eurus, o sausį jau 73 eurus. Ir nors Vilniuje šiluma pigesnė nei Panevėžyje, skolininkų daugėja ir sostinėje.
„Gruodį baigėme su 4,2 mln. eurų gyventojų skolų. Sausį turim padidėjimą iki 4,7 mln. eurų skolų", – kalbėjo „Vilniaus šilumos tinklų“ direktorius Mantas Burokas.
Algos didėja, pensijos taip pat, tačiau už šilumą skolos šilumininkams nemažėja. Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skolose jiems skendi apie penktadalis gyventojų. Šilumos tiekėjų asociacija nemato prošvaisčių ir šiemet – iš viso Lietuvoje gyventojai už šilumą jau skolingi 45 mln. eurų.
„Didžioji dalis vėliau grąžina, kažkas su delspinigiais, skaičiuoti delspinigius šilumos tiekėjas turi teisę, o beviltiškos skolos pagrinde yra daugiabučių namų, kurie priklauso savivaldybėms, paprastai gyvena remtini asmenys", – apie situaciją pasakojo Šilumos tiekėjų asociacijos atstovas Mantas Paulauskas.
Gyventojams, kuriems žiemą sudėtinga susimokėti už šilumą, šilumininkai siūlo mokėti ir vasarą avansu. Tuomet esą atėjus šildymo sezonui išlaidos taip drastiškai neprispaustų. Tačiau tokia galimybe naudojasi vos vienas procentas klientų. Avansu mokėti už šilumą absoliuti dauguma gyventojų nesutinka.
