Įstaigų darbuotojų darbo vieta gali daug ką pasakyti apie patį darbuotoją. Nesunku nuspręsti apie žmogaus charakterį ir gyvenimo būdą, jei priėjęs prie jo darbo vietos pamatai idealiai išdėliotus daiktus, tvarkingai surikiuotus rašiklius ir eilės tvarka sudėtus dokumentus.
Tiek pat daug apie darbuotoją galite sužinoti, jei jo darbo vietoje tvyro chaosas: darbo stalą nukloję įvairiausi popieriai, nereikalingi daiktai (neplauti puodeliai ar pustuštis indelis su jau sugedusiu maistu iš greitojo maisto restorano), nekalbant apie beveik titanišką užduotį – atrasti rašantį tušinuką.
Ne veltui sakoma, kad darbas yra antri namai, na, o jei esate užkietėjęs darboholikas, darbovietė jums yra tarsi šventykla. Dėl šios priežasties kai kurie įstaigų darbuotojai į savo darbo vietas yra linkę atsinešti įvairiems gyvenimo atvejams reikalingų daiktų. Wsj.com tinklaraštininkė Chana R. Schoenberger rašo, kad savo darbe ji turi daiktų įvairiausiems nenumatytiems atvejams: vaistų nuo galvos skausmo, tvarsčių, antrą porą pėdkelnių, vandens buteliukų ir maistą į įstaigas pristatančių restoranų valgiaraščių. Visus šiuos daiktus, rašo autorė, įstaigų darbuotojai laiko savo darbo stalo stalčiuose, kurių turinys yra tarsi darbuotojo charakterio atspindys.
Po stalu, toliau pasakoja moteris, ji laiko skėtį, antrą porą juodų batų tam atvejui, jei pasitaikytų lietinga diena ir į darbą atėjusi su guminiais batais ji galėtų persiauti ir po darbo vietą vaikščioti su švarutėliais ir išblizgintais bateliais. Jei darbe atsirastų laisva minutėlė, per kurią galima būtų nubėgti iki sporto salės, tinklaraštininkė savo darbo vietoje taip pat turi sportinį krepšį, kuriame yra tam tikslui skirta sporto apranga ir bėgimo bateliai. Sporto bateliai, pasak jos, yra naudingi ir avarinėse situacijose.
„Įstaigų darbuotojai, kurie dirbo Niujorke 2003 metais, kai visame mieste kurį laiką buvo dingusi elektra, dar prisimena ilgą kelią namo, kai mieste nevažiavo nė vienas metro“, – prisiminimais dalijasi Ch. Schoenberger.
Norėdama sutaupyti laiką, kurį įstaigos darbuotojai kiekvieną dieną praleidžia vaikščiodami iki įstaigos atsargų sandėlio ir atgal, autorė siūlo turėti atskirą stalčių laikyti tokiems daiktams kaip švarūs popieriaus lapai, lapeliai užrašams, vokai, popieriaus segtuvai, aplankai, žirklės ar kiti panašūs daiktai.
Kai kuriose įstaigose galioja nerašyta taisyklė, kad darbuotojai su kolegomis dalijasi viskuo, ką turi. Kartais tai gali būti tiesiog rašiklis ar paprastas popieriaus lapas, tačiau neretai darbuotojai dalijasi maistu, gėrimais, indais ar net drabužiais. Vienas Ch. Schoenberger bendradarbis savo darbo vietoje turi stalčių, specialiai skirtą saldumynams. Dėl minėtos nerašytos taisyklės užsimanę pasaldinti savo niūrią darbo dieną kolegos užsuka net jam nesant darbo vietoje. Turėti tokį saldumynų stalčių gali būti naudinga, nes tada prie tavo darbo stalo nuolat rinksis žmonių ir čia galėsi išgirsti ar pasipasakoti naujausius įstaigos gandus ir kitas naujienas.
Turėti įvairiausių daiktų savo darbo vietoje patariama dar ir dėl to, kad kolegoms, pavyzdžiui, prireikus pašto ženklų ar mobiliojo telefono kroviklio, jūs galėsite artimiau su juo pabendrauti. Dėl to naujiems įstaigų darbuotojams patartina ar net būtina savo stalčiuose turėti daiktų visiems įmanomiems atvejams: nuo pasibaigusio tušinuko ar namuose palikto mobiliojo telefono kroviklio iki suplyšusių pėdkelnių.
