Prarasčiau darbą, naują susirasti būtų sunku... juk nesinorės eiti dirbti MAximos kasininke. nors patirtis būtų siaubingai įdomi.

Svarbiausios „žaidimo taisyklės“ autorius ir nepaminėjo: lojalumas 120 proc., mokėjimas įsiteikiti darbdaviui, demonstravimas paklusnumo, nuolankumo, patikimumo ir atsidavimo, sugebėjimas rasti būdų būdų, kaip įtikti, pasitarnauti. Tai l. svarbu, to nesąmoningai tokšta kiekvieno darbdavio PUIKYBĖ (juk jis duoda darbą ir visai nesvarbu, kad be žmonių jis tų darbų negalėtų padaryti!). Pavadinčiau tai „ištikimo šuns sindromu“. To ieško darbdaviai ir pokalbio metu kažkaip pasąmoningai pajunta. Kompetencija tikrai ne pagrindinis dalykas. Ir neduok Dieve kandidatas labiau išsilavinęs už darbdavį. Geriau jau paslėpti dalį savo diplomų.

Labai taikliai pasakyta apie valstybini darba. Baisu, kad sistema toleruoja ir joje dirbantys jauni zmones (vadovaujasi tais paciais principais), o tai reiskia ji dar ilgai nesikeis. O is to susideda Lietuvos valstybe...