„Jaunimas į praktiką turėtų žiūrėti ne kaip į bausmę, o kaip į galimybę formuoti savo ateitį“, – sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkin.
Anot jo, profesinės praktikos įgijimas darbdaviams yra svarbesnis nei formalus universiteto ar kolegijos diplomas, o įvairūs valstybiniai bandymai ugdyti jaunimo verslumą ir gerinti įsidarbinimą pagal profesiją neduos vaisiaus, jeigu pats jaunimas nebus suinteresuotas kaupti darbinę praktiką.
„Lietuvoje šiandien yra trys galimybės kaupti patirtį: profesinė praktika, pameistrystė arba stažuotės“, – pastebėjo I. Malkin.
Tačiau, LVDK atstovo nuomone, nemažai darbdavių nekreipia dėmesio į profesines praktikas ir jų neorganizuoja arba įmonėse paprasčiausiai nėra tų žmonių, kurie galėtų rūpintis praktikantų kaupiamos darbinės patirties kokybe. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai praktikantui skiriamos užduotys nėra adekvačios.
„Neretai pasitaiko, kai praktikantai įmonėje užuot kaupę profesinę patirtį laksto į paštą, nešioja blankus ir panašiai, – pastebėjo I. Malkin. – Neretai praktikantai patys nežino, ką darys visos praktikos metu.“
Tiesa, darbinės patirties kaupimu susidomėjimo nerodo ir patys studentai. Neretai jiems trūksta žinių arba aktyvumo, motyvacijos įmonėje stengtis sužinoti kuo daugiau.
„Panašu, kad didelė dalis studentų neįžvelgia ir ilgalaikės naudos praktikoje. Juk praktika gali tapti durimis į įdarbinimą“, – tvirtino LVDK atstovas.
