Visiems privalomąjį sveikatos draudimą turintiems gyventojams priklauso nespecializuotų pirminio lygio odontologinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas.
Tai yra dantų ėduonies, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas, sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.
Tik svarbu žinoti, kad ligonių kasos sumoka už gydytojo darbą, o pacientui tenka mokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.
Už tai mokėti nereikia vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims (pateikus gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą).
Tiesa, primokėti reikia tai atvejais, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas.
Iki 14-os metų – nemokama profilaktinė paslauga vaikams
Vaikams taip pat nemokamai yra prieinama silantavimo programa, kai išdygus pirmajam nuolatiniam krūminiam dančiui iki 14 metų sveiki nuolatiniai krūminiai dantys gali būti dengiami silantais.
„Tai – dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos, mechaniškai uždengiančios dantų vageles ir įdubas, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos“, – paaiškina VLK specialistai.
Procedūra prieinama tose gydymo įstaigose, kurios turi sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa dėl odontologinės pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Šią procedūrą atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.
Nebereikia laukti eilėje dėl protezavimo
Dar viena itin aktuali odontologinė procedūra – dantų protezavimas. Ligonių kasos primena, kad jau ne vienus metus tvarka yra pasikeitusi – pacientams nebereikia laukti, kol jiems bus suteikta teisė į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas.
Dantų protezavimo paslaugos teikiamos kaip ir kitos PSDF lėšomis apmokamos gydytojų specialistų paslaugos.
„Tai reiškia, kad pacientai pirmiausia turi kreiptis į gydytoją odontologą gydymo įstaigoje, kurioje jie yra prisirašę, arba kitoje įstaigoje, turinčioje sutartį su ligonių kasa dėl odontologinės priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Gydytojas nustato dantų protezavimo pagrįstumą, išrašo pacientui elektroninį siuntimą ir tada jau galima kreiptis į pasirinktą gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa“, – yra išaiškinę ligonių kasų specialistai.
Šiuo metu teisę gauti PSDF lėšomis apmokamo dantų protezavimo paslaugas turi apdraustieji, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti gyventojai, vaikai bei žmonės, kuriems gydyta burnos, veido ir žandikaulių onkologinė liga.
Įskaičiuojami ir implantai
Protezuojant dantis iš PSDF apmokamas gydytojo darbas, dantų protezų gamybos medžiagos, pritaikymas (įdėjimas) ir kiti veiksmai minimaliai kramtymo funkcijai atkurti.
„Senatvės pensijos amžiaus žmonėms kompensuojama iki 670,39 euro dantų protezavimo išlaidų. Tam tikrais sudėtingesniais medicininiais atvejais ar po burnos, veido, žandikaulių onkologinės ligos gydymo su gydytojų konsiliumo pritarimu gali būti kompensuojama iki 2 062,70 euro“, – portalui tv3.lt yra išaiškinusi VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.
Pažymima, kad patiems pacientams nereikia mokėti šios sumos ir paskui kreiptis į ligonių kasą kompensacijos – kompensuojamąją sumą ligonių kasos perveda protezavusiai įstaigai. Žmonėms patiems savo lėšomis tereikia sumokėti papildomą sumą, jei faktinės dantų protezavimo išlaidos yra didesnės už nustatytą kompensuojamąją sumą.
Senatvės pensijos amžiaus žmonėms kompensuojama iki 670,39 euro dantų protezavimo išlaidų. Tam tikrais sudėtingesniais medicininiais atvejais ar po burnos, veido, žandikaulių onkologinės ligos gydymo su gydytojų konsiliumo pritarimu gali būti kompensuojama iki 2 062,70 euro.
„Jei pacientui kompensuotos faktinės dantų protezavimo išlaidos buvo mažesnės, nei nustatyta kompensuojamoji suma, tai tas lėšų likutis nei kaupiamas „paciento krepšelyje“, nei išmokamas gyventojams, nes protezuoti už maksimaliai numatytą pinigų sumą neprivaloma. Tai tėra nustatyta riba, iki kurios kompensuojama. Lėšos lieka PSDF ir naudojamos kitų pacientų dantims protezuoti“, – dėstė VLK specialistė.
Paklausta, ar į minėtą sumą įskaičiuojamos ir dantų implantacijos paslaugos, ligonių kasų specialistė nurodė, kad tai, kokį dantų atkūrimo metodą pacientui pasirinkti, turi rekomenduoti gydytojas specialistas, įvertinęs paciento dantų būklę:
„Taigi pacientas, konsultuodamasis su gydytoju specialistu, iš kelių siūlomų ir galimų variantų pasirenka jam tinkamą protezavimo variantą. Verta žinoti, kad prieš dantų protezavimą būtina išgydyti dantis.“
Kaip dažnai galima dantis protezuoti nemokamai?
Dalis žmonių, kurie jau pasinaudojo galimybe valstybės apmokamomis lėšomis protezuotis dantis, nežino, kad šią paslaugą po tam tikro laiko galima gauti pakartotinai. VLK specialistų aiškinimu, susiprotezavę dantis, vėl gauti šias paslaugas minėti gyventojai gali po 3 metų nuo tada, kai kompensuojamosios dantų protezavimo paslaugos suteiktos ir ligonių kasų gydymo įstaigai apmokėtos.
Pažymima, kad norint jas gauti pakartotinai, netaikoma jokia išskirtinė tvarka ar sąlygos. Ligonių kasos primena, kad tiek dėl pirmo, tiek dėl pakartotinio kompensuojamojo dantų protezavimo apdraustieji pirmiausia turi kreiptis į gydytoją odontologą.
Tiesa, esama ir kelių išimčių, kai galima pakartotinai protezuotis iš karto, nelaukiant, kol praeis 3 metai.
PSDF lėšomis pakartotinai protezuoti dantis gali nepilnamečiai ir žmonės, kurie po protezavimo susirgo ir gydėsi burnos, veido ar žandikaulių onkologinę ligą ir kurių minimali kramtymo funkcija nebeužtikrinama (pvz., žmogus po protezavimo susirgo ir dėl burnos operacijos neteko dantų).
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, įgijus teisę protezuoti dantis PSDF lėšomis, visiems tai būtina atlikti per 3 metus. Deja, dėl vienokių ar kitokių priežasčių dalis žmonių to padaryti nesuskumba. Tokiais atvejais, vėl norėdami pasinaudoti šia privalomojo sveikatos draudimo garantija, procesą turi pradėti iš naujo – kreiptis į odontologą, kad nustatytų dantų protezavimo pagrįstumą ir iš naujo užregistruotų sistemoje“, – aiškina VLK specialistai.
Pacientai, kai jiems nustatomas dantų protezavimo paslaugų poreikis ir gydytojas odontologas juos užregistruoja sistemoje, iš karto gali rinktis bet kuriame Lietuvos mieste kompensuojamojo dantų protezavimo paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa, ir joje gauti paslaugas.