Kokie sumetimai paskatino didžiajai politikai „prisikelti“ Arūną Valinską, artimiausiu metu pagal Konstituciją galintį tapti antruoju valstybės asmeniu – Seimo Pirmininku – štai kur yra pagrindinė naujojo parlamento mįslė ir intriga.
Geriausiai A. Valinską pažįstantys buvę jo pirmieji pramogų verslo bendražygiai – „dviratininkai“ – įsitikinę, kad pagrindinis pono A. Valinsko variklis buvo ir liko pinigai. Ne vienas apžvalgininkas, prisiminęs užsakytą energetinę laidą „Žilvinas Marcinkevičius su A. Valinsku prieš visus“, spėja, kad tai „LEO LT“ kūrėjų projektas. Tačiau štai buvęs to „prisikėlimo“ aršus kritikas – žurnalistas Saulius Stoma (kalėjęs už nusavintus, o liaudiškai kalbant – nugvelbtus dienraščio „Lietuvos aidas“ pinigus), pakalbėjęs su garsiuoju laidų vedėju, ėmė ir praregėjo: pamatė poną Arūną lyg kokį Vincą Kudirką, mušantį Tautos žadinimo varpą.
Kalbama, kad už tą praregėjimą ponas Saulius gali gauti net kultūros ministro kėdę (parlamentaro jau gavo), bet negi gaila: tikėjimas ir pasitikėjimas visada verti ypatingų apdovanojimų. Tad kodėl ir mums krikščioniškai nepatikėti gerąja pono A. Valinsko misija išgelbėti mus visus?
Deja, išgirdus apie antrąją „prisikėlimui“ priklausančio ministro kandidatūrą, mane taip pat ištiko praregėjimas. Tik priešingai nei S. Stomai, prisikėlimas virto nusileidimu. Greituoju būdu.
Ir visai ne todėl, kad tapti aplinkos ministru A. Valinskas pasiūlė savo senam draugui Neringos vicemerui Arūnui Burkšui, su kuriuo, kaip pasakoja abu Arūnai, prieš 20 metų dirbo gelbėtojais.
Visada buvau už tvirtą draugystę. Ir ypač vasarą – su šeimomis prie jūros, gražiausiame Lietuvos kampelyje. Už draugystę, kuri net kaimelio vicemere gali iškart įžvelgti ministrą (vertinant visos Lietuvos masteliu – Neringos savivaldybės, kuri pagal gyventojų skaičių ir gyvenviečių plotą yra 10 kartų mažesnė nei, tarkim, Lazdynų ar Karoliniškių seniūnija, Neringos merą tiksliau būtų vadinti seniūnaičiu arba bent jau kaimelio meru). Už draugystę, kuri verslo vadyboje (tokia A. Burkšo profesija) sugeba įžvelgti net gamtos puoselėtoją. Tikroji draugystė įžvelgia tai, ko neįstengia pastebėti nei tikroji partija (A. Burkšas, per šiuos Seimo rinkimus liberalcentristų sąraše gavęs 159 reitingo balsus, iš 87 vietos „prisikėlė“ į 113), nei patys neringiškiai (štai Juodkrantėje A. Burkšas gavo 7 reitingo balus).
Tikra draugystė turbūt turi nemažą idealizmo dozę, todėl gal ir nieko keista, kad būsimasis Seimo Pirmininkas nesugebėjo pastebėti, jog dėl labiausiai poilsiautojams akis badančių problemų – apleistų, iš tolo dvokiančių išviečių, šiukšlinų paplūdimių ar perpildytų automobiliais kiemų tiesiogiai atsakingas būtent jo geras draugas A. Burkšas, 10 metų vadovavęs „Neringos komunalininkui“, šios įmonės akcininkas. Ir visų šešių nuo pat Nepriklausomybės buvusių Neringos tarybos kadencijų narys. Tiesa, patekęs ten su skirtingomis partijomis. Ir dabar dėl bendrojo gėrio pasirengęs pratęsti partinio perėjūno statusą.
Galime spėti, kad būsimąjį Seimo Pirmininką sužavėjo ne ta kasdienė sunkiai įveikiama tvarkymosi rutina, bet draugo asmeniniai užmojai: na, pavyzdžiui, ponas A. Burkšas, dirbdamas „komunalininko“ vadovu, sugebėjo įsigyti kempingą ir dar ne bet kokį, o net trijų žvaigždučių. Vietiniai kalba, kad šį unikumą A. Burkšas „susuko“ prisidengdamas kitu asmeniu ir komunalininkų paslaugomis – negalėdami to nei patvirtinti, nei paneigti, sakome, kas tikrai aišku: trijų žvaigždučių kempingą ponas A. Burkšas neįtikėtinai greitai ir nebrangiai įsigijo iš kito asmens. Tiesa, pagrindinei paskirčiai – palapinėms ir kemperiams pačiame kempinge pradėjo trūkti vietos, bet juk ne bėda – Kuršių nerija talpi, joje dar daug neiškirstų medžių. Taigi kempingą suplanuota plėsti. Ir įrengti dar keletą naujų. Matyt, taip pat su viešbučiais ir restoranais. Tik va, tie gamtosaugininkai...
Be abejonės, ponas A. Burkšas būtų prastas A. Valinsko draugas ir jau tikrai nevertas aplinkos ministro kėdės, jei jo užmojai nebūtų vis platesni – kaip ir pirmojo Arūno. Taigi be 5 minučių aplinkos ministrą A. Burkšą galima būtų drąsiai vadinti tinkamiausiu taupymo Vyriausybės nariu – tai jo sumanymu prastumiami dirbtinių salų projektai Kuršių mariose, prie Juodkrantės, su naujais viešbučių ir restoranų kompleksais, tai jo iniciatyva, nepaisant ryžtingų Prezidento pasipriešinimų, naujajame Neringos savivaldybės bendrajame plane ir toliau ant pasaulinės vertybės – tūkstančių žmonių rankomis ir gamtos pastangomis šimtą metų formuoto apsauginio kopagūbrio – numatomos kavinės ir išvietės, tai jam laiminant kitąmet, per patį sunkmetį, Vyriausybės biudžete numatyta daugiau kaip milijoną litų skirti nelegaliai statybai – nesuderintai Preilos ir Nidos krantinei (šiai nelegaliai statybai jau dabar išleista keli milijonai litų), dar nepatvirtintam vandens pramogų atrakcionui išleista jau 20 tūkstančių litų, Nidos oro uosto, kurio užvakar taip ir nepatvirtino Vyriausybė, plėtros galimybių studijai jau seniai išleista apie 60 tūkstančių, o galimai neteisėtas statybas įteisinti skirtam Neringos bendrajam planui nepagailėta ir viso milijono – daugiau nei trečiojo Lietuvos miesto – Klaipėdos bendrojo plano rengimui.
Tam ir reikalingi draugai, kad pastebėtų tai, ko nepastebi paprasta akis: vyruko, kurio deramai neįvertino nei partija, nei neringiškiai, bet kuris kaip žuvis vandeny nardo tarp tų pajūrio korupcinių bangų (apskrities administracija – prokurorai – teisėjai - verslininkai – savivaldybės), sistemoje, kurioje pakrančių žemgrobių bylos baigiasi šnipštu, kur neteisėtos statybos ir joms išduoti leidimai stulbina savo įžūlumu ir panieka įstatymams, kur vis dar kaip anais okupacijos laikais keliai per valdiškus namus praminami rūkytais unguriais (pvz., A. Burkšas labai mėgsta juos dovanoti vienai įtakingai Aplinkos ministerijos sekretorei socialdemokratei). Sistema, kuri, pasak Klaipėdos teisėsaugininkų, panaudojant išvogto laivyno „Jūra“ ir „Vakarų banko“ pinigus tvirtai išlaikoma jau antrą dešimtmetį, kuri žymi savo verslo rykliais – Antanu Bosu (neįtikėtinu būdu privatizavusiu Nidos uosto krantinę), Rimandu Stoniu ir jo garsiąja įmone „Dujotekana“, apskrities viršininke Virginija Lukošiene ir nomenklatūros kvartalu Klaipėdoje Skautų gatvėje, ar tokiais teisėsaugai nepasiekiamais gogoliškais personažais kaip Rolandas Zujevas ar Viktoras Valceris.
Taigi man „prisikėlimas“ virto nusileidimu ne dėl draugystės ar ypatingų nerealių įžvalgų, bet dėl įkyriai kylančių klausimų, į kuriuos taip ir nerandu atsakymų. Arba randu tokius, kurie net nekvepia jokiais prisikėlimais. Greičiau smirdi gerai pažįstama pašvinkusia praeitimi.
Ką reiškia toks A. Valinsko, būsimo Seimo Pirmininko, pasirinkimas, siūlant būti aplinkos ministru Neringos vicemerą, žmogų, per visas kadencijas kėlusį ranką už tuos neteisėtus leidimus, dėl kurių jau Neringos savivaldybė pralaimėjo visas galutinai pasibaigusias 14 bylų iš 35? Žmogų, kėlusį ranką už sisteminį teisės aktų, tarptautinių konvencijų pažeidimą, galinčius jau kitąmet baigtis milijoniniais nuostoliais savivaldybei ir valstybei (Neringos savivaldybei tai apskritai būtų bankrotas), už mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą advokatams (Neringos savivaldybė advokatui išleidžia, įvairiais duomenimis, nuo 50 iki 250 tūkst. litų), už kuriuos ginama ir didelė dalis bylų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su Neringos tarybos narių interesais? Žmogų, kuris ir šiandien sąmoningai ignoruoja Konstitucinio Teismo sprendimą – nepaisydama KT išaiškinimo Neringos vadovybė ir jos advokatas ir toliau teismuose įtikinėja teisėjus, kad KNNP generalinis planas yra tik rekomendacinio pobūdžio? Žmogų, kuris gamtosaugininkų juodinimo kampanijoje, patepant žiniasklaidos bosus ar atitinkamas valstybės tarnybas, spėju, užima tikrai ne paskutinį vaidmenį.
Kas tai – arogancija Prezidento, stipriausios valdančiosios partijos atžvilgiu (turiu omeny Prezidento pasisakymus apie neteisėtas statybas Kuršių nerijoje ir TS-LKD gegužės mėnesį surengtą konferenciją bei programines nuostatas aplinkosaugos ir paveldosaugos klausimais)? Bandymas po „blogiuko“ A. Burkšo vėliau prakišti kokį panašų kompromisiuką? O gal tiesiog „prisikėlimo“ požiūris į aplinkosaugą, į teisinę sistemą, į įstatymus – pradžioje taip norėta Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų? Juk ponas A. Valinskas, turėdamas tokį puikų draugą – Neringos vicemerą, kaip sakoma, iš pirmų lūpų žino apie visus šiuos teisinius niuansus Kuršių nerijoje, apie tai, kad bylas dėl galimai neteisėtų statybų bei mūsų valstybės vadovų laikyseną atidžiai stebi ir Pasaulio paveldo komitetas, ir daug Lietuvos piliečių. Kad tos bylos lems mūsų teisėsaugos praktiką neteisėtų statybų atžvilgiu visoje Lietuvoje, lems, kas švęs pergalę – teisingumas ar savivalė drauge su korupcija. Lems, ar nors kiek sudrebės ta mafijinė pajūrio sistema.
Todėl, tiesą sakant, jau nebe taip svarbu, ar A. Valinskas visgi teiks A. Burkšo kandidatūrą į aplinkos ministrus, ar spaudžiamas aplinkybių atsitrauks nuo sukarikatūrintų draugysčių. Jau pati mintis A. Burkšą laikyti vienu iš kandidatų į Vyriausybę perša vieną vienintelę išvadą – galimam būsimajam Seimo Pirmininkui A. Valinskui įstatymas nebuvo ir nėra karalius. Ir kad „prisikėlimo“ cirkas jau dabar greičiau liūdnas, nei juokingas.
P.S. 2003-iaisiais „Neringos komunalininkas“, vadovaujamas A. Burkšo, ėmė ir pardavė ponams Arūnui ir Ingai Valinskams ne bet ką, o valstybės turtą, valdomą patikėjimo teise – Nidos laidojimo namus. Po 7 mėnesių ponai Valinskai juos perleido „Neringos komunalininkui“ atgal. Kas ir kiek tame sandoryje „palaidojo“ ar „prikėlė“, galime tik spėlioti. Bet aišku viena – mažos dovanėlės tik stiprina draugystę, ar ne? Ypač kai jos abipusės.
Dalius Stancikas
