Visą spaudos konferenciją galite peržiūrėti čia:
Atsiribojo nuo savo teiginių
Šios savaitės pradžioje teigusi, kad po tragedijos Kėdainiuose reikia kurti naują Vaiko teisių apsaugos inspekciją, ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė atsiribojo nuo šių savo teiginių „Niekada nesu pasakiusi: institucijos papildomai kaip tokios“, - metinėje spaudos konferencijoje sakė šalies vadovė. „Aš pasakiau - naujos funkcijos, inspekcinės. Šitą funkciją gali perimti bet kuri institucija, kuri jau dabar yra sukurta“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Svarstymų vaiko teisių apsaugos klausimais imtasi, kai praėjusį savaitgalį vyras Kėdainių rajone, įtariama, nužudė su savo vaikus įmetęs juos į šulinį. Pirmadienį Prezidentūroje surengusi pasitarimą su politikais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais D.Grybauskaitė pasiūlė steigti Vaiko teisių apsaugos inspekciją.
„Manyčiau, kad galėtų būti įsteigta institucija, kaip, pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos inspekcija, kuri galėtų ir padėti savivaldai, ir teikti metodologinę pagalbą, bet taip pat ir kontroliuoti, nes dabar matome visišką atsakomybės stoką, nežinojimą tiksliai, kas ir kokiais kriterijais remiantis gali priimti sprendimą, pavyzdžiui, paimti vaikus iš labai agresyvios aplinkos šeimose“, - žurnalistams sakė šalies vadovė.
Prezidentės spaudos tarnybos pranešime po susitikimo pirmadienį taip pat buvo nurodyta, kad po susitikimo D.Grybauskaitė „pasiūlė steigti Vaiko teisių apsaugos inspekcijos steigimą, kuri pateiktų savivaldybėms vaiko teisių apsaugos priemones ir jas kontroliuotų“.
Vertina V.Vasiliausko profesionalumą
Prezidentė teigia nematanti priežasčių, kodėl turėtų nesiūlyti Vito Vasiliausko antrai Lietuvos banko vadovo kadencijai. „Vertinu gerai, nes tai profesionalus žmogus, dirbęs praktiškai visą savo karjerą Finansų ministerijoje, taip pat ir viceministru. Matome, kad euro įvedimas taip pat įvyko sklandžiai, praktiškai sklandžiausiai iš visų 19-os valstybių patirties.
Taigi, bent jau aš asmeniškai neturiu jokių priežasčių, kodėl negalėčiau arba nenorėčiau teikti jo antrai kadencijai“, - ketvirtadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė Dalia Grybauskaitė. V.Vasiliausko kadencija baigiasi šiemet vasarį.
Laukia daugiau dėmesio valstybės įmonėms ir darbo santykiams
Siekiant ekonomikos augimo, Vyriausybė turi efektyviai valdyti jos kontroliuojamas įmones bei užbaigti darbo santykių reformą, teigia prezidentė. Dalia Grybauskaitė taip pat mano, jog reikia reformuoti švietimo sistemą.
„Užtikrinti stabilaus ūkio augimą vis vien reikės, o tai reiškia garantijas žmonių pensijų ir darbo užmokesčio augimui. To reikia, nes mūsų regione kol kas tiek atlyginimai, tiek pensijos yra vieni žemiausių. Tam užtikrinti reikia Vyriausybei skirti daugiau dėmesio valstybės įmonių veiklos efektyvumui užtikrinti, kokybiškų reformų užbaigimui ir ypač Darbo kodekso srityje, darbo užimtumo, valstybės tarnybos, sveikatos ir švietimo srityse“, - metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentė.
Anot jos, reikia reformuoti profesinį mokymą, ir prezidentė yra pasirengusi teikti tam būtinas įstatymų pataisas. „Lietuva jau įžengė į naują savo ekonomikos vystymo laikotarpį, kai tampa pagrindiniu tikslu inovacijos ir aukštosios technologijos. Todėl ši kryptis yra pati perspektyviausia šaliai, kurie neturi savo energetinių ir kitokių resursų, o žmones ir jų išsilavinimą. Todėl šioje srityje irgi imsiuosi iniciatyvų ir teiksiu mokslo ir inovacijų politikos krypčių projektą. Žinome, kad mūsų verslui ir mūsų ekonomikai trūksta kvalifikuotų specialistų. Būtina taip pat investuoti į profesinio mokymo reformavimą, esu pasirengusi čia taip pat teikti teisines iniciatyvas“, - teigė D.Grybauskaitė.
Rytų Lietuvai reikės papildomo finansavimo
Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipia dėmesį, kad Rytų Lietuvai reikės skirti papildomą finansavimą, nes šalį suskirsčius į du statistinius regionus siekiant neprarasti dalies Europos Sąjungos (ES) paramos būtent šie rajonai nukentės.
Pasak šalies vadovės, įvertinus situaciją, papildomą paramą Rytų Lietuvai reikės skirti iš vidaus resursų. „Jautrumai yra tokie - Vilniaus apskrityje, mūsų Rytų Lietuvoje, yra regionų, kurie labai atsilikę, kuriems finansiškai pagalba turėtų būti didinama. Todėl kviečiu tiek Seimą, tiek Vyriausybę, atsižvelgiant į šią aplinkybę, vėl grįžti prie idėjos, kad Rytų Lietuvai reikalingos specialios programos ir papildomas finansavimas“, - metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D.Gybauskaitė.
Vyriausybė trečiadienį pritarė planams šalį perskirti į Sostinės regioną iš Vilniaus apskrities savivaldybių bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių. Šis sumanymas aiškinamas tuo, kad 2017 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui viršys 75 proc. ES vidurkio ir 2021-2028 metais Lietuva bus priskirta pereinamojo laikotarpio regionams, dėl to jai gali būti skirta mažiau ES paramos.
Teritorinių vienetų perskirstymas, išskiriant labiausiai ekonomiškai išvystytą teritorinį vienetą - Vilniaus apskritį, reikštų, kad parama po 2020 metų nebūtų sumažinta iki 60 proc. dabartinio lygio. Kaip pažymi prezidentė, į šį išsivysčiusį regioną pateks visa Vilniaus apskritis, nors čia yra skurdžiai gyvenančių rajonų.
„Nuo naujosios finansinės perspektyvos, jei Europos Komisija sutiks į Lietuvą investuoti kaip į du pagalbos gavimo regionus, būtent šie regionai, Rytų Lietuvos regionai, labiausiai nukentės finansiškai. Todėl Lietuva turi pati iš savo nacionalinių resursų sukurti kompensacinius mechanizmus ir programas“, - pabrėžė šalies vadovė.
Pasak vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio, neperskirsčius regionų Lietuva gali prarasti 2,7 mlrd. eurų paramos. Vidaus reikalų ministerija yra aiškinusi, kad regionų perskirstymas neturėtų įtakos rinkimams, vietos savivaldai ar valstybės institucijoms, jis paveiktų tik statistikos rinkimą - ji būtų renkama pagal naujai suformuotus regionus. 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvai skirta beveik 8,5 mlrd. eurų ES paramos, iš kurių 4,6 mlrd. eurų skirta mažiau išvystytų regionų plėtrai.
