„Joje (valstybėje) valdytojai naudoja šalies išteklius siekdami praturtėti ir išsaugoti valdžią“, – tvirtino jis.
G. Sorosas pareiškė, kad Rusija naudoja spaudimą Ukrainoje ir stengiasi tokiu būdu pastatyti save į „strateginio Europos Sąjungos priešininko poziciją, vietoje teisės viršenybės siūlydama alternatyvą, paremtą jėgos viršenybe“.
Investuotojas taip pat palygino dabartinę finansinę situaciją Europoje su tuo, kas buvo prieš 25 metus, kai griuvo Sovietų Sąjunga. Euro krizė, pasak G. Soroso, pavertė Europos Sąjungą „iš laisvu noru susisiejusių suverenių valstybių, dėl bendro tikslo aukojančių dalį savo nepriklausomybės, į kažką radikaliai naujo“. „Dabar jos sustatytos taip, kaip atrodo santykiai tarp kreditorių ir skolininkų, kai skolininkai turi problemų vykdydami savo įsipareigojimus, o kreditoriai dėsto sąlygas, kurios pirmuosius stato į dar blogesnę padėtį“, – kalbėjo finansininkas.
Taip pat G. Sorosas pareiškė, kad, norint pasiekti lūžio tašką, (Vakarams) būtina išsaugoti savo nepriklausomybę ir „įtikinti Rusiją atsisakyti agresijos“, „demokratiškesnei Ukrainai yra būtina finansinė Vakarų pagalba“.
„Ne tik Ukrainos ateitis, tačiau ir pačios Europos Sąjungos ateitis yra pastatyta ant kortos. Aš manau, kad Ukrainos netektis būtų didžiulė nesėkmė Europai, tai leistų Rusijai skaldyti ir valdyti“, – pareiškė jis.
G. Sorosas ne pirmą sykį per pastaruosius metus pasisako prieš Rusiją. Rusijos lyderį Vladimirą Putiną Davoso forume jis stipriai kritikavo ir pernai. „V. Putinas veikia dėl savo silpnumo: anksčiau jis buvo gana populiarus, tačiau jo ir Dmitrijaus Medvedevo rokiruotės valdžioje atstūmė Rusijos liaudį“, – teigė jis. Pasak G. Soroso, kai „V. Putinas pajuto grėsmę, jis pradėjo naudoti represyvesnius metodus šalies viduje ir agresyvesnius užsienyje“.
