Dakaro maratone du lietuviški ekipažai dalinsis viena techninės priežiūros teritorija, automobilius prižiūrės tie patys mechanikai, o detales veš vienas sunkvežimis. Antano Juknevičiaus „Kredos“ komandos valdose glausis „Heston Airlines“ ekipa. Trasoje jie nekonkuruos, nes pastaroji ekipa važiuos kitomis trasomis, „Classic“ įskaitoje.
Pastarosios komandos vairuotojas Valdas Valiukevičius sakė, kad techninio partnerio paieškos šiek tiek užtruko, mat teko bendrauti beveik su dešimtimi komandų iš įvairių šalių. „Daugelio pasiūlymai yra standartiniai: techninis partneris veža mūsų detales, skiria 1–2 mechanikus automobiliui prižiūrėti. Kai kurie dar siūlo miegamąsias vietas vairuotojui bei šturmanui ir medijos paslaugas. Reikia pasakyti, kad dauguma tokių paslaugų kainuoja nuo 15 iki 30 tūkst. eurų. Iš užsieniečių mes buvo atsirinkę čekų komandos servisą. Jų kainos ir kokybės santykis atrodė geriausiai. Be to, jie patys važiuoja „Classic“ įskaitoje. Taip mes būtume turėję informaciją apie šios klasės važiavimo ypatumus“.
„Žinoma, kalbinome ir daugumą Lietuvos komandų. Vaidotas Žala išsyk atsisakė, nes jo turimų mechanikų vos pakanka prižiūrėti jo automobilį, o mūsų mechanikui pas jį vietos nebūtų. Benediktas Vanagas atsiprašė ir sakė, kad, jeigu priimtų ką nors, tai būtų panašaus lygio komanda, važiuojanti panašiu automobiliu. Nepaisant to, Benediktas mane kiekvieną savaitę konsultuoja įvairiais techniniais klausimais, ačiū jam už tai“, – pasakoja būsimų lenktynių dalyvis.
Tuo tarpu Antanas Juknevičius nedvejodamas atvėrė savo duris. Ir nematavo savo paslaugų dešimtimis tūkstančių. Lenktynininkai sutarė, jog jis komandos mechaniką Juozą Čibirą veža savo sunkvežimyje kartu su dar dviem savo technikais. Kai Juozas baigia tikrinti mūsų automobilį, jis padeda Antanui.
„Su Antanu mus sieja daug reikalų. Visų pirma mes 2003 metais sykiu pasiekėme Dakaro finišą. Tai buvo jo dakarinės karjeros pradžia. Antanas tuomet važiavo tuo pačiu automobiliu, kurį mes dabar atgaivinome. Abu mes buvome šturmanais ir kartu išgyvenome tuos pačius sunkumus. Kitas dalykas – Juozas Čibiras kartu su Antanu įveikė aštuonis Dakarus. Taigi bendrą sprendimą priėmėme labai greitai“, – prisiminimais dalinasi Valdas.
Juozas Čibiras komandos automobilį „Toyota Land Cruiser 71“ ruošė nuo pat pradžios. Dabar vyksta testavimas, reguliavimas ir tobulinimas. Po to seks komandos narių techninės treniruotės. Tiek vairuotojas, tiek šturmanas treniruosis kuo greičiau keisti ratus, pakeisti įvairias automobilio detales. Tokios treniruotės gali labai praversti dykumoje.
„Mums labai pasisekė, kad Antanas mus sutiko priimti. Jis didžiausią patirtį turintis Dakaro pilotas, galintis patarti daugybėje sričių – papasakoti ir apie vairavimo ir apie navigacijos ypatumus, techninius niuansus. Jo žmona Martina pataria mums komunikacijos klausimais. Be to, mus jungia mechanikas Juozas Čibiras, kuris su Antanu jau įveikė aštuonis maratonus“, - atvirauja šturmanas Paulius Kavaliauskas.
Dakaro maratone du lietuviški ekipažai dalinsis viena techninės priežiūros teritorija, automobilius prižiūrės tie patys mechanikai, o detales veš vienas sunkvežimis. Antano Juknevičiaus „Kredos“ komandos valdose glausis „Heston Airlines“ ekipa. Trasoje jie nekonkuruos, nes pastaroji ekipa važiuos kitomis trasomis, „Classic“ įskaitoje.
Pastarosios komandos vairuotojas Valdas Valiukevičius sakė, kad techninio partnerio paieškos šiek tiek užtruko, mat teko bendrauti beveik su dešimtimi komandų iš įvairių šalių. „Daugelio pasiūlymai yra standartiniai: techninis partneris veža mūsų detales, skiria 1–2 mechanikus automobiliui prižiūrėti. Kai kurie dar siūlo miegamąsias vietas vairuotojui bei šturmanui ir medijos paslaugas. Reikia pasakyti, kad dauguma tokių paslaugų kainuoja nuo 15 iki 30 tūkst. eurų. Iš užsieniečių mes buvo atsirinkę čekų komandos servisą. Jų kainos ir kokybės santykis atrodė geriausiai. Be to, jie patys važiuoja „Classic“ įskaitoje. Taip mes būtume turėję informaciją apie šios klasės važiavimo ypatumus“.
„Žinoma, kalbinome ir daugumą Lietuvos komandų. Vaidotas Žala išsyk atsisakė, nes jo turimų mechanikų vos pakanka prižiūrėti jo automobilį, o mūsų mechanikui pas jį vietos nebūtų. Benediktas Vanagas atsiprašė ir sakė, kad, jeigu priimtų ką nors, tai būtų panašaus lygio komanda, važiuojanti panašiu automobiliu. Nepaisant to, Benediktas mane kiekvieną savaitę konsultuoja įvairiais techniniais klausimais, ačiū jam už tai“, – pasakoja būsimų lenktynių dalyvis.
Tuo tarpu Antanas Juknevičius nedvejodamas atvėrė savo duris. Ir nematavo savo paslaugų dešimtimis tūkstančių. Lenktynininkai sutarė, jog jis komandos mechaniką Juozą Čibirą veža savo sunkvežimyje kartu su dar dviem savo technikais. Kai Juozas baigia tikrinti mūsų automobilį, jis padeda Antanui.
„Su Antanu mus sieja daug reikalų. Visų pirma mes 2003 metais sykiu pasiekėme Dakaro finišą. Tai buvo jo dakarinės karjeros pradžia. Antanas tuomet važiavo tuo pačiu automobiliu, kurį mes dabar atgaivinome. Abu mes buvome šturmanais ir kartu išgyvenome tuos pačius sunkumus. Kitas dalykas – Juozas Čibiras kartu su Antanu įveikė aštuonis Dakarus. Taigi bendrą sprendimą priėmėme labai greitai“, – prisiminimais dalinasi Valdas.
Juozas Čibiras komandos automobilį „Toyota Land Cruiser 71“ ruošė nuo pat pradžios. Dabar vyksta testavimas, reguliavimas ir tobulinimas. Po to seks komandos narių techninės treniruotės. Tiek vairuotojas, tiek šturmanas treniruosis kuo greičiau keisti ratus, pakeisti įvairias automobilio detales. Tokios treniruotės gali labai praversti dykumoje.
„Mums labai pasisekė, kad Antanas mus sutiko priimti. Jis didžiausią patirtį turintis Dakaro pilotas, galintis patarti daugybėje sričių – papasakoti ir apie vairavimo ir apie navigacijos ypatumus, techninius niuansus. Jo žmona Martina pataria mums komunikacijos klausimais. Be to, mus jungia mechanikas Juozas Čibiras, kuris su Antanu jau įveikė aštuonis maratonus“, - atvirauja šturmanas Paulius Kavaliauskas.
