– Kokias įžvelgiate didžiausias švietimo problemas?
– Švietime, jei imsime bendrojo ugdymo sritį, yra dvi problemos: vaikų stoka ir mokytojų perteklius. Statistikos duomenimis, vienam pilnu krūviu dirbančiam, mokytojui tenka vidutiniškai 11 mokinių. O tose šalyse, kur mes pavydime jų mokymosi rezultato, tas rodiklis yra gerokai virš 20. Mes turime santykinį mokytojų perteklių ir tai nėra nei švietimo ministerijos, nei pačių mokytojų, nei mokytojų profsąjungų bėda. Yra tokia demografinė situacija ir emigracija – turime jos vaisius.
Tie mokytojai, kurie turi pilną krūvį, mokyklos, kurios pilnai užpildytos mokiniais, – jie nelabai skundžiasi. Bėda yra ten, kur nesukomplektuota mokykla, kur nepakankamas skaičius mokinių ir dėl to neišeina mokytojams mokėti normalias algas, neturi mokytojai krūvio – čia didžiausia bėda.
Tada atsiranda santykinis pinigų stygius švietimo sistemoje ir prieš tai buvusi vyriausybė pakankamai griežtai tą darė – kiek sumažėjo vaikų, tiek nupjovė krepšelių ir viso gero. Tokiu būdu švietimo sistema neteko apie 300 milijonų litų mokinio krepšelio lėšų nuo 2009 iki 2012 metų. Dabar ši vyriausybė bent nemažina, neatiminėja pinigų iš švietimo sistemos dėl vaikų skaičiaus mažėjimo, tas mums leidžia šiek tiek amortizuoti padėtį ir finansuoti mažesnes klases, kaimo mokyklas, leisti formuoti kaimiškuose rajonuose po vieną 11, 12 gimnazijos klasę, kas neturint šitų papildomų resursų nebūtų įmanoma.
– Tada, kodėl vienas iš mokytojų reikalavimų mažinti klases?
– Tai jie tokiu būdu galvoja, kad sumažinus klases, – turės daugiau darbo ir mano, kad tam klasės komplektui iš kažkur ateis daugiau pinigų. Ponas Navickas taip ir galvoja, bet kai suskaičiuoja ekonomistai, į ką išvirstą jų prašymai, – į klasių mažinimą, į ankstesnį išėjimą į pensiją, į mokinio krepšelio atstatymo į prieš krizinį lygį skaičius, – gaunasi apie pusė milijardo ir tas yra absoliučiai nerealu per trumpą laiką. Kaip galvojate spręsti šią problemą?
Tikrai ne šių metų ir ne kitų metų biudžeto sąskaita.
– O kada?
– Yra iš įvairių ministerijų ir profsąjungų atstovų sudaryta darbo grupė, jai dirbant gimsta labai aiškūs skaičiai ir labai aiškios programinės nuostatos, ką mes turim daryti.
Manau, kad jei šiemet pakeliame algas mažiausiai uždirbantiems pedagogams, priešmokyklinių ir ikimokyklinių įstaigų, apie 10 procentų, kas sudaro, žinoma, ne pyragus, bet vis tiek apie 33 milijonai skiriama vien algų didinimui. Taip pat numatyta mažiausio koeficiento pakėlimas iki vidurkinio, tai kainuos per 60 milijonų – viskas labai aiškiai atsiremia į pinigus.
Pasakyti, kad neturint darbo krūvio pakelsime mokytojams algas – nebus to. Antra, iš tikrųjų mes turime pririšti bet kokį finansavimo didinimą konkrečiai mokyklai ir mokytojams su rezultatais. Deja, mūsų pedagogų kolektyvas neparodo labai gero ugdymo rezultato ir mokinių pasiekimai nėra aukšti . PISA tyrimai nėra geri, esame šiek tiek žemiau vidurkio. Todėl klausimas: ar tikrai mes turime tiek daug finansuoti?
– Kokie rezultatai latvių ir estų?
– Latviai labai šalia, o estai gerokai priekyje. Estų rezultatai geresni, nes jie padarė struktūrinę reformą – pririšo mokytojus prie etatinio darbo krūvio ir klases formuoja tik tokias, kokios yra suskaičiuotos. Be to, jie padarė mokyklos direktorių atsakingą už visos mokyklos veiklos kokybę, kartu jam suteikdami finansinius instrumentas skatinti gerus mokytojus.
Estijoje vieno mokytojo etatinis krūvis – 800 eurų, šalia yra apie 300 eurų, kurie nepadengti etatiniu krūviu, ir direktorius savo nuožiūra šiuos pinigus skiria mokytojui, kuris stengiasi daryti naujus dalykus, gerai dirba. Pas mus toks vienasmenis valdymas iškart sukeltų didžiulį triukšmą, tačiau estai teigia, kad tai viena iš priežasčių kodėl jų rodikliai gerėja.
– Tai juk būtų gera skatinimo sistema?
– Taip, bet mus daug mokytojų metodininkų, ekspertų, kurie įpratę gauti gerokai didesnę algą ar dirba, ar nedirba. Todėl, manau, kad šioje vietoje būtų didelis triukšmas. Iš kitos pusės mūsų visuomenėje yra nepasitikėjimas bet kuriuo vadovu.
– Kaip ruošiatės padaryti, kad mokytojui neitų streikuoti?
– Yra konkurencija tarp profsąjungų, vienos nori atrodyti geresnės už kitas. Ateina savivaldos rinkimai ir tikrai niekas negali pasakyti, kad tai nėra susiję. Mes gyvename demokratinėje valstybėje – neuždrausime jiems streikuoti, bet kaip buvo grasinta dėl didžiulio streikų mąsto – tas neįvyko. Mūsų valstybėje pinigų yra tiek, kiek jų yra ir nelabai tikiu, kad mūsų biudžetas augs greičiau nei yra suplanavusi finansų ministerija. Dabar algų didinimui skirta apie 44 milijonus litų, per papildomų darbų taisymą, kompensuojant išeitines išmokas mokytojams ir mažiausiai uždirbančiai pedagogų kategorijai keliant algas.
– Kiek maždaug uždirba mokytojas?
– Vidurkis 2640 litų į rankas, ten kur klasės normaliai susikomplektuotos, o ne ten, kur klasėje 7 mokiniai. Tai pagrindinė problema – vaikų stoka, nėra vaikų – nėra krūvio, mokytojai neuždirba pinigų.
–Pakalbėkime apie gerus dalykas, kokie pasiekimai švietimo sistemoje?
Išsaugotos mažos mokyklos, kitaip užsidarytų apie 100 mokyklų, kurios tiesiog turi mažai vaikų. Tai kainavo ne vieną dešimtį milijonų litų.
Švietimo finansavimas nemažėja, nors pagal vaikų skaičių 2013-2014 metais mažėti turėjo. Mokinio krepšelio lėšos kitąmet sudarys 1944 mln. Lt ir tai yra 10 mln. Lt daugiau nei šiemet.
Patobulinta egzaminų sistema, daug kam nepatinka matematikos egzaminas, bet pažiūrėjus į rezultatus, ką pristatė LAMA BPO – tai reikia dar griežtesnių egzaminų. Nes į aukštąją mokyklą sugeba įstoti tie, kurie nelaikė nei vieno valstybinio egzamino. Per balų keitimą, konvertavimą iš mokyklinio egzamino, jie gali įstoti į aukštąją, dažniausiai į mokamas vietas, bet taip neturėtų būti, kad nei vieno egzamino nelaikęs žmogus įstoja į aukštąją.
Dar vienas dalykas, ką pamiršau paminėti prie estų, jie ir suomiai, o iš paskos ir mes, daro testavimą – kas metus ar du. Tam, kad matytų mokinio progresą ir žinotų, kur tas mokinys yra klasės, mokyklos ir nacionaliniu lygmeniu. Dabar pas mus didelė bėda su tuo, kad mokinys savo mokykloje galvoja, kad viską moka, o ateina į egzaminą ir pasirodo, kad moka nelabai ką. Suomiai ir estai taip gali kontroliuoti pasiekimų kryptį. Ir tada mokytojai, mokiniai ir tėvai gali suvokti, kur yra tas mokinys su savo žiniom ir ką reikia tobulinti, gerinti, galbūt keisti mokymo metodus.
Pas mus didėja profesinį išsilavinimą norinčių įgyti skaičius, tai yra labai gerai, jei baigiančių mokyklas abiturientų skaičius mažėja 7 procentais, tai profesinių mokyklų didėja 10 procentų. Pabaigti slėniai taip pat bus viena iš tokių aktyvių progreso aukštajame moksle dalykų, mes atsiranda infrastruktūra ir bazė. Ir jei dar paremsime iš struktūrinių fondų grįžtančius mokslininkus – ta infrastruktūra pradės dirbti. Dabar investuota beveik 2 milijardai litų.
– Kokie svarbiausi darbai ir planai numatyti artimiausiu metu?
– Artimiausi planai - priimti švietimo biudžetą. Priimti Mokslo ir studijų įstatymą ir pavasariui paruošti Švietimo įstatymo pakeitimus. Atlikti ministerijai pavaldžių įstaigų konsolidaciją – kitaip tariant sumažinti jų kiekį - pagal vyriausybės strateginio komiteto sprendimus. Artimiausiu metu turėtų pasirodyti ir nauja vadovėlių rengimo tvarka, labiau ją centralizuojant. Ministerija prisiims atsakomybę už jų turinį ir kokybę – iki šiol tai buvo palikta leidėjams.
