Tuščia vieta ilgai nebūna
Neslėpsiu, kad ir aš buvau vienas tų pirmųjų entuziastų, kurio pažinties su elektromobiliais vingiai ne kartą pynėsi su sau užduodamu minėtu klausimu ir kitomis abejonėmis. Kam man to reikia? Normalūs žmonės gi turi įdomesnių hobių? Kodėl turiu aukoti „X“ (vietoje „X“ įsirašykite kas kam labiau patinka: laiką, patogumą ir pan.)?
Tokių kaip aš pažangos entuziastų laimei, dėl įžvalgių automobilių gamintojų protų mums neteko kankintis visą amžinybę. „Teslos“ kūrėjai dar prieš dešimtmetį suprato ir įrodė, kad elektromobilis gali (ir privalo) būti patogi ir viliojanti transporto priemonė kiekvienam vairuotojui, nesvarbu kokiomis sąlygomis jis važinėja. Galbūt dėl to dalis teoriškai jau senstančių amerikiečių modelių kai kuriais aspektais ir dabar tebepranoksta įvairius rinkos debiutantus.
Vis dėlto tuščia ar apytuštė vieta šioje pramonės šakoje ilgai nebūna. Kai savo darbo ėmėsi tradiciniai, didžiulę patirtį turintys automobilių gamintojai, suprantantys, kaip užkariauti svarbiausius transporto segmentus, rezultatų ilgai laukti neteko: šiandien jau galime išvardyti dešimtis įvairiausių elektromobilių modelių, kurie skaičiuoti mokantiems vairuotojams nekels jokių dvejonių.
Bręstančio segmento atradimai
Šiuo metu mane bene labiausiai žavi besivystantis segmentas, kuris savo prigimtimi elektromobilių gamintojams, rodos, turėtų kelti alergiją. Tai – vidutinėms ir gausesnėms šeimoms skirtų, septynviečių SUV elektromobilių daržas, kuriame kol kas dar tik kalasi pirmieji daigai, bet jie – labai įdomūs.
Iš karto pateiksiu vieną iliustratyviausių pavyzdžių. Kai aš pirmą kartą sėdau prie vieno iš tokių dičkių, „Kia EV9“, vairo, mane labiausiai nustebino ne tai, kaip gamintojams pavyko suderinti 2,5 tonos svorio, 5 metrų ilgio įspūdingą stačiakampį gretasienį primenantį „kūną“ su adekvačia elektrinės pavaros galia.
Man didžiausią įspūdį tuomet paliko tai, kaip jiems pavyko išsaugoti važinėjant mieste į kosmosą nepakilusias energijos sąnaudas. Tai, kad visais ratais varomo modelio elektros motorai sugeneruoja 282 kW ir 600 Nm, mane stebina mažiausiai – tokie elektromobilių rinkos standartai, be to, kaip jau minėjau, automobilis iš tiesų didelis, šeimyninis, sunkus, reikia jėgos jam stumti pirmyn.
Tačiau tai, kad jo energijos sąnaudos nedaug perkopia 20 kWh/100 km, buvo iš tiesų netikėtas atradimas. Gamintojas deklaruoja 22,8 kWh vidutines sąnaudas, bet čia tas atvejis, kai patys kūrėjai kritiškai įvertino savo kūrinį.
Pernai su Vitoldu Miliumi apvažiavome visą Lietuvą šiuo elektromobiliu ir užmiestyje mūsų sąnaudos siekė tik apie 20–21 kWh/100 km. Žinant, kad mieste įmanoma važiuoti ir dar taupiau, rezultatas išties iškalbingas. Panašiai vertina ir platformos ev-database.org specialistai, prie šio modelio su 96 kWh naudingosios talpos baterija nurodantys 22,1 kWh sąnaudas. Važiuojant didesniu greičiu sąnaudos gali pasiekti ir 31 kWh/100 km – tokį rezultatą mačiau prietaisų skydelyje važiuojant iš Kauno į Marijampolę 120 km/val. greičiu.
Kodėl svarbu
Gamintojai turėjo galimybę nueiti lengvesniu keliu: sumontuoti didžiausią įmanomą bateriją, pakabinti dar galingesnius elektros motorus, kurie žvaliau išjudintų dar labiau apsunkusį automobilį, o posūkiuose jį galėjo gaudyti papildomi stabilizatoriai ir galbūt pneumatinė pakaba.
Visas šis rinkinys ant ratų neabejotinai būtų išpūtęs energijos sąnaudas iki artimesnių 30 kWh važiuojant švelniai (bet juk baterija talpi), o iš pirkėjo paprašyta šešiaženklė suma būtų nesukėlusi jokios nuostabos. Nes tai būtų buvęs „premium“ rinkos žaidėjų kelias, kur kiek kitokie lūkesčiai ir požiūris į sąnaudas.
Tačiau vidutinės klasės gamintojai tiesiog negali sau leisti tokių viražų. Taip ir gimsta sprendimai, kai didelis SUV gali ir įsibėgėti iki 100 km/val. greičio per vos 6 sekundes (kas yra žygdarbis didžiajai daugumai automobilių) ir be sustojimo nuvažiuoti per 500 kilometrų (nes mažai „valgo“).
Toks automobilis neperkamas siaurai paskirčiai, todėl turi būti tinkamas ir trumpoms, ir ilgoms kelionėms. Dėl to našumas yra itin svarbus – jis nulemia, ar elektromobilis bus pakankamai praktiškas, kad užtektų jo vieno, ar dėl jo netobulumų reikės pirktis ir antrą šeimos transporto priemonę, kuri išsaugos niekaip nenukerpamą bambagyslę su dyzeliais ir benzininiais modeliais.
Intriguojanti perspektyva
Ką dar turime šiame elektrinių talpių septynviečių SUV lauke? „Volvo EX90“, „Tesla Model X“, „Mercedes-Benz EQS SUV“? Kaip ir minėjau, kol kas – tik pirmieji daigeliai, bet labai įdomūs ir brėžiantys įdomią perspektyvą.
Joje vidutinės klasės gamintojų taip pat laukia nauja patirtis, neriant į aukštesnės pakopos kainų lauką. Elektriniai automobiliai kol kas tebėra brangesni už varomus vidaus degimo varikliais, o didesnės baterijos bei pažangesnės technologijos kainą tik dar paaugina.
Kol kas atrodo, kad gamintojų pasirinktas kelias subalansuoti šiuos neatitikimus tarp ankstesnės ir dabartinės kartos vartojimo – siūlyti daugiau pridėtinės vertės: kokybiškesnių medžiagų, naujausių technologijų ir patikimumo garantijų.
Vairavau daug elektrinių visureigių, tačiau šių dičkių atsiradimą išskiriu dėl to, kad jų našumo galimybės reiškia mūsų suvokimo apie elektrines šeimos transporto priemones pokytį. Man tai puikus pavyzdys, kur link juda elektrinių visureigių rinka.
Turite geresnių pavyzdžių? Padiskutuokime.
