„Medlieva“, vienijantis Jūrės kaime gyvenančius negalią turinčius žmones, gyvuoja vos metus. Šiemet kolektyvas tapo Lietuvos neįgaliųjų draugijos organizuojamo konkurso „Vilties paukštė“ regioninio turo nugalėtoju. Atrankiniai konkursai vyko visuose Lietuvos regionuose – Dusetose, Plungėje, Jonavoje, Tauragėje, Šeduvoje, Varėnoje. Juose išrinkti geriausi kolektyvai buvo pakviesti į finalinį koncertą Anykščiuose.
Reikia mažiau užuojautų
Į Anykščių kultūros rūmuose surengtą koncertą pasiklausyti geriausių Lietuvos neįgaliųjų draugijos kolektyvų susirinko apie 500 žmonių. Šiemet konkursas buvo skirtas Baltijos kelio 30-mečiui, tad ir repertuaras buvo susijęs su tėvynės tema – ansambliai rinkosi lietuvių liaudies dainas arba romansus, lietuvių kompozitorių kūrinius. Daugiausia komisijos balsų pelnė ir geriausiu kolektyvu buvo išrinktas Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Viltis“, antrą vietą pelnė Alytaus miesto kolektyvas „Dzūkijos atgaiva“, treti liko Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos ansamblio „Goda“ dainininkai.
Ne mažiau publikos palaikymo sulaukė ir kiti pasirodę kolektyvai – „Žara“ iš Elektrėnų, „Medlieva“ iš Jūrės kaimo (Kazlų Rūdos seniūnija) ir „Laukuva“ iš Rokiškio.
Po meno mėgėjų kolektyvų pasirodymo žiūrovai dar nesiskirstė, turėjo galimybę pasiklausyti grupės „16 Hz“ koncerto. Už šią galimybę LND dėkoja Lietuvos kultūros tarybai, kuri parėmė šią šventę.
„16 Hz“ neįgaliųjų šventėse – ne naujokai. Pasibaigus koncertui Anykščiuose jie po poros valandų jau turėjo linksminti žiūrovus kitoje neįgaliųjų bendruomenėje. „Koncertuojame ir akliesiems, ir vaikams su fizine ar proto negalia. Iš pradžių buvo sudėtinga – kai pirmą kartą dainavome akliesiems, galvojome, kaip čia reikės bendrauti, kaip reikės kalbėti – buvo toks nepatogumas, – dalijasi patirtimi grupės „16Hz“ narys Petras Jucevičius. – Pasirodė, kad visi jie tokie pat žmonės, tik reikia mažiau užuojautų.“
Jam pritarė ir Robertas Jucevičius: „Iš pradžių būna labai jautru, paskui žiūri, kad reikia džiaugtis kartu su jais, bendrauti. Užtenka to skausmo, norime duoti žmonėms džiaugsmą.“
Siekti, kad informacija lengvai suprantama kalba būtų pateikiama visų valstybės ir savaivaldybių institucijų interneto svetainėse.
Sukurti internetinę svatainę, kur visa informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba.
Leisti laikraštį lengvai suprantama kalba.
Nėra būtinybės, informacija yra pakankamai prieinama visiems.
Ne tik konkursas
„Lietuvos neįgaliųjų draugija skiria nemažai dėmesio ir sociokultūrinei veiklai. Tenka dažnai išgirsti, kad neįgaliųjų organizacijos pernelyg daug dainuoja. Tačiau kasmet organizuojamas konkursas „Vilties paukštė“ nėra tik padainavimas. Tai organizacijų narių visų metų veikla, gilinimasis į istoriją, kruopštus darbas kuriant sceninį įvaizdį, aprangą ir t. t. Tai – vienas iš savęs realizavimo būdų, kuris sumažina psichologinę įtampą ir vidinį konfliktą ištikus negaliai“, – sakė Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko. Jos teigimu, neįgaliųjų draugijose regionuose negalią turintiems žmonėms sudaromos galimybės rasti veiklą pagal pomėgius – jie kuria rankdarbius, mokosi amatų, netgi kalbų, keliauja, sportuoja. Ar tiesiog gali pabūti sau artimoje bendruomenėje. Neįgaliųjų sociokultūrinė veikla kasmet finansuojama Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
„Galima tik pasidžiaugti, kad per 10-metį kolektyvai išties keitėsi, transformavosi ir dabar scenoje džiugina gana brandžiais pasirodymais. Manau, kad konkursas juos skatina pasitempti, stengtis pasiekti gerų rezultatų“, – po koncerto sakė renginį organizavusi Lietuvos neįgaliųjų draugijos renginių organizatorė Saulė Vėjelienė.
Nenorime dar užkrosny sėdėti
Ir išties neįgalieji parodė mokantys nepasiduoti. Konkurso nugalėtoju išrinkto Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos ansamblio „Viltis“ narė Vitalija Juotkevičienė pasakoja, kad visos kolektyvo narės turi negalią, bet dainuoti labai nori. „Nuo negalios niekur nepabėgsi – ji visur su tavim. Kad dejuosi, kaip man blogai, nuo to geriau nebus. Geriau išeiti iš namų – dainuoti, įsilieti į draugijos veiklą. Mes ne tik dainuojame, bet ir arbatos išgeriame, sunkumais pasidalijame. Esame kaip viena šeima, – sako V. Juotkevičienė.“
Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijos Meškuičių padalinio vadovė Gražina Steponavičienė džiaugiasi, kad moterų nereikia raginti rinktis repetuoti – 2 kartus per savaitę visus metus jos renkasi Meškuičių kultūros namuose. Čia juos noriai priima reikli, bet švelni vadovė Rasa Zelbienė. Be to, draugijos narės noriai renkasi ir į rankdarbių užsiėmimus, paskaitas, keliauja.
V. Juotkevičienė juokauja, kad dažnai tenka išgirsti: „Kokia tu neįgali, tik lakstai po repeticijas.“ „Bet mes dar nenorime užkrosny sėdėti. Norime visur dalyvauti. Jei negalime eiti dviem kojomis, pasiimam trečią. Tik būtų gerai, kad kelionėms daugiau pinigų būtų skiriama, tada visą Lietuvą apvažiuotume“, – šypsosi V. Juotkevičienė. Tiesa, ansamblietės ir dabar nemažai pavažinėja – koncertuoja bendruomenių šventėse, globos namuose. Už degalus susimoka pačios. Na, o laimėjimas paskatina dar labiau stengtis – juk „Vilties paukštės“ koncertai vyksta kasmet jau 15 metų. Tad pasibaigus vienam konkursui jau galima pradėti galvoti apie naują.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
