„Titaniko“ katastrofa, per kurią žuvo apie 1500 žmonių, – toli gražu ne pati didžiausia per visą jūreivystės istoriją nelaimė. Ji tik susilaukė didžiausio atgarsio.
Milijardai laivui
Nors nuo „Titaniko“ katastrofos prabėgę jau 100 metų, ji ir toliau jaudina žmonių širdis. Apie šią katastrofą parašyta ne viena knyga, pastatytas ne vienas filmas. Na o verslininkai dar ir dabar bando iš šios nelaimės pasidaryti pinigų. Štai vienas turtingiausių Australijos verslininkų milijardierius kasybos magnatas Klaivas Palmeris, pasinaudodamas „Titaniko“ istorija, planuoja įžengti į kruizinių laivų verslą.
Neseniai K. Palmeris paskelbė, kad pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą su valstybine Kinijos bendrove „CSC Jinling Shipyard“ dėl šiuolaikinio „Titaniko“ atitikmens statybos. „Tai bus kruizinis laivas, toks pat prabangus kaip ir legendinis „Titanikas“, tik jame bus įdiegtos visos XXI amžiaus technologijos, naujausios navigacijos ir saugumo sistemos“, – žiniasklaidai sakė milijardierius K. Palmeris.
Kokia bus to laivo kaina, neskelbiama. Pirmoji jo kelionė suplanuota iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Ameriką. Tai turėtų įvykti 2016 metų pabaigoje.
Naujoji K. Palmerio laivybos bendrovė „Blue Star Line Pty“ įgaliojo „CSC Jinling Shipyard'ą“ atlikti „Titaniku 2“ praminto laivo statybos ir koordinavimo darbus Kinijoje. Paklaustas, ar laivas nenuskęs, K. Palmeris žurnalistams atsakė išradingai: „Nuskęstų, jeigu jame žiojėtų skylė, bet laivas bus sukonstruotas be skylių. Tai bus moderni transporto priemonė, aprūpinta visomis būtinomis technologijomis, kurios garantuos, kad neįvyktų katastrofa. Žinoma, jeigu būsite prietaringi, niekada nežinosite, kas gali nutikti“.
Neramūs metai
Tik vargu ar K. Palmeris gali garantuoti, kad jo laivas nenuskęs. Nuo nelaimių neapsaugoti ir šiuolaikiniai laivai. Štai pernai pasaulyje įvyko apie 100 didelių laivų avarijų, nuskendo daugiau kaip 60 įvairaus tipo laivų, žuvo beveik 870 žmonių. Tanzanijoje per kelto katastrofą giltinė nusinešė 192 keleivių gyvybes, Indonezijoje prie Javos salos nuskendo laivas su 200 žmonių, Rusijoje kruizinio „Bulgarijos“ garlaivio avarija Volgos upėje pražudė 122 keleivius.
Šie metai – irgi ne išimtis. Sausio 13-osios, penktadienio, vakarą prie Italijos, ties Džiljo sala, užplaukęs ant seklumos nuskendo didžiausias šios šalies kruizinis laivas „Costa Concordia“.
Tuo metu dauguma laivo „Costa Concordia“ keleivių mėgavosi jaukia vakariene trylikoje milžiniško laivo barų ir penkiuose restoranuose. Laivo dugne pramušus didžiulę 70 metrų ilgio ir 2 metrų pločio skylę, pro ją didele srove pradėjo veržtis vanduo. „Costa Concordia“ pakrypo ant dešinio šono ir pamažu pradėjo skęsti. Ir nors skendo netoli kranto, ne visi, kurie plaukė tuo laivu, sugebėjo išsigelbėti – žuvo 32 žmonės.
Aukščiausios kokybės
Tokio didelio kruizinio laivo skendimas buvo smūgis ir jo šeimininkams, ir visam kruizinių laivų verslui. Tad „Costa Concordios“ savininkė bendrovė „Costa Crociere“ nusprendė taisyti pašlijusią reputaciją ir pranešė netrukus ketinanti klientams pasiūlyti naują laivą, kuriame būsianti įdiegta unikali saugumo sistema.
Naujajame kruiziniame 14 500 tonų svorio laive, pavadintame „Costa Fascinosa“, tilps 3500 žmonių. Jame bus prekybos centras, 5 restoranai, 13 barų ir kazino. O svarbiausia – jis būsiąs aprūpintas pačia naujausia saugumo įranga.
„Mes negalime nepaisyti to, kas nutiko sausį, kai nuskendo „Costa Concordia“. Mes stengiamės pasiūlyti pačias naujausias saugumo priemones. Šis laivas yra aukščiausios kokybės“, – žiniasklaida cituoja bendrovės „Costa Crociere“ atstovus. Bet juk ir „Titaniko“ savininkai skelbė, kad jų laivas esąs beveik nepaskandinamas...
Trys pagrindinės priežastys
Aišku, „Titaniko“ žūtis paskatino laivų statytojus iš pagrindų peržiūrėti savo požiūrį į saugumą. Jau 1914 metų lapkritį buvo priimta Tarptautinė gyvybės apsaugos jūrose konvencija. Kelis kartus modernizuota ir papildyta, ji tebegalioja iki šiol. Po kiekvienos didesnės jūrų tragedijos ši konvencija papildoma naujais dokumentais, tačiau laivai ir toliau skęsta. Įdomiausia, kad ir pagrindinės skendimo priežastys beveik nesiskiria.
Šiaip jau laivai skęsta dėl trijų priežasčių: kai pramušami jų korpusai susidūrus su kitu laivu ar kokia kita kliūtimi, kai neišlaiko audrų ir – po sprogimo ar gaisro. Visus tuos scenarijus dar vienija tai, kad laivas ir po tokios nelaimės gali nenuskęsti, jei jo korpusas suskirstytas į daugybę vandens nepraleidžiančių skyrių. Tada net ir atsiradus korpuse skylei galima sustabdyti vandens patekimą į kitą laivo dalį.
„Tik svarbu, kad hermetiški skyriai būtų visomis kryptimis ir vertikaliai, – sako žinomas laivų statybos ekspertas iš Rostoko (Vokietija) universiteto Peteris Bronsartas. – Normaliomis sąlygomis tie skyriai turi būti atviri, bet atsitikus nenumatytam atvejui jie turi būti uždaromi ir imama valdyti iš kapitono tiltelio. Tai padeda išgelbėti laivus ne tik skęstant, bet ir per gaisrą“.
Beje, „Titanike“ buvo 15 pertvarų, kuriomis triumas buvo suskirstytas į 16 skyrių. Vis dėlto tie skyriai buvo per žemi. Susidūrus su ledkalniu, buvo užsemti 5 priekyje esantys skyriai, laivo nosis nugrimzdo ir vanduo į laivą plūstelėjo per viršų.
O štai profesorius iš Geteborgo (Švedija) universiteto Olė Rutgersonas sako, kad dabartiniai laivai yra... net mažiau saugūs negu „Titanikas“. „Tai parodė ir kruizinis laivas „Costa Concordia“, – sako O. Rutgersonas. – Korpusas buvo pradaužtas žemiau vaterlinijos, laivas kaipmat prisipildė vandeniu ir skendo greičiau negu „Titanikas“. Laivas pasviro ant šono, o po kurio laiko ant jo ir atsigulė. Dabar keleiviniai laivai statomi labai aukšti, o kuo jie aukštesni, tuo nepastovesni ir tuo greičiau apvirsta.“ O. Rutgersono nuomone, laivus reikėtų statyti su didesniais bortais ir kad atskiros dalys būtų kaip plaukiojantys moduliai, panašiai kaip dokai. Bet laivų statytojai tuo nesuinteresuoti, nes pakeitus konstrukcijas kruiziniuose laivuose sumažėtų pačių brangiausių ir prestižinių kajučių su panoraminiais iliuminatoriais, o prekybiniuose laivuose sumažėtų talpumas.
Saugiausias transportas
Vis dėlto reikia nepamiršti, kad jūrų transportas pats saugiausias. Šiuolaikiniai ryšiai ir palydovinė aparatūra, patikimos orų prognozės leidžia kapitonams išvengti susidūrimų su audromis ir uraganais. Be to, suskaičiuota, kad tik kas penkta avarija įvyksta dėl technikos kaltės – daug dažniau būna kaltas vadinamasis žmogiškasis faktorius. O kuo toliau, tuo daugiau patikimos aparatūros padeda kapitonui valdyti laivą.
Kompiuteriai analizuoja situaciją, ją apibendriną ir priima sprendimus. Net ir įvykus avarijai kompiuteriai per sekudžių dalis sumodeliuoja situacijas, kaip elgsis laivas vienokiu ar kitokiu atveju, ir duoda rekomendacijas ekipažui. Bet kad ir kokia patikima būtų technika, galutinį sprendimą vis tiek daro kapitonas. Jis laive atsakingas už viską.
Didžiausios nelaimės
Katastrofos dažniausiai vyksta intensyviuose laivybos keliuose ir šalia tų valstybių, kuriose nesilaikoma arba prastai laikomasi laivybos saugumo reikalavimų.
Dažniausiai girdime apie nelaimes Bangladeše, Filipinuose, Indonezijoje, kur laivai plaukioja perpildyti, neturi reikiamų gelbėjimosi priemonių. Nesilaikant saugumo reikalavimų, anksčiau ar vėliau stichija pasiima savo.
Didžiausia laivo katastrofa ne karo metu įvyko 1987-ųjų gruodžio 20 dieną. Tą dieną nuskendo filipiniečių laivas „Dona Paz“. Per šią nelaimę žuvo 4400 žmonių, išsigelbėjo tik 24.
Daugiausia jūreivystės istorijoj žmonių žuvo per Antrąjį pasaulinį karą, 1945 metų sausio 30 dieną, nuskandinus vokiečių karo laivą „Wilhelm Gustloff“. Skaičiuojama, kad per šią nelaimę žuvo apie 9000 žmonių, o išsigelbėjo apie 1200. Tikrąjį skaičių iki šiol sunku nustatyti, mat nėra aišku, kiek iš tikrųjų laive buvo žmonių. Į laivą, skirtingais duomenimis, buvo įsėdę mažiausiai 10 000, nors jis galėjo gabenti tik apie 1800.
O „Estonijos“ katastrofa – didžiausia Europoje po Antrojo pasaulinio karo. 1994 metų rugsėjo 27 dieną, po septintos vakaro, keltas „Estonija“ išplaukė iš Talino. Jame buvo 989 žmonės – 186 įgulos nariai ir 803 keleiviai (dauguma jų – pagyvenę švedai). Jūroje siautė audra, vėjo greitis buvo apie 20 metrų per sekundę. Nuskendus šiam keltui, pavyko išgelbėti tik 137 žmones. Nuskendo ar sušalo 852 žmonės – sptyniolikos šalių piliečiai, tarp jų – trys lietuviai.
Kitą šeštadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
Daugiausia jūreivystės istorijoje gyvybių pražudžiusi katastrofa
Taip pat skaitykite:
Neskęstanti „Titaniko“ legenda (5)
