Prieš iškilmingą sutikimo ceremoniją Baltuosiuose rūmuose, kur E. Macrono garbei buvo patiestas raudonas kilimas, Prancūzijos vadovas su žmona Brigitte neplanuotai aplankė 16-ojo JAV prezidento Abrahamo Lincolno memorialą.
Išreiškęs džiaugsmą dėl šio „labai svarbaus vizito“, E. Macronas per La Fayette'o parką, pavadintą garsaus Prancūzijos valstybės veikėjo, generolo Marie Josepho de La Fayette'o, kovojusio Amerikos nepriklausomybės kare, vardu, pasiekė Baltųjų rūmų Vakarų sparną.
Vėjyje plazdant dešimtims trispalvių Prancūzijos vėliavų, Prancūzijos prezidentas buvo sutiktas garbės sargybos ir prie durų jo laukusio besišypsančio JAV lyderio. Šis paspaudė rangą priėjusiam E. Macronui, kuris savo ruožtu pasisveikindamas pakštelėjo D. Trumpui į abu skruostus.
Itin iškilminga sutikimo ceremonija buvo surengta atsakant į D. Trumpo viešnagę Paryžiuje pernai liepą lydėjusią pompastiką, įskaitant karinius paradus ir prabangią vakarienę Eiffelio bokšte įsikūrusiame restorane. Tai sudaro ryškų kontrastą vėliau šią savaitę numatytam Vokietijos kanclerės vienos dienos darbo vizitui.
Tačiau 21 šūvio salvė, paleista Prancūzijos vadovo garbei, ir gurmaniškos vakarienės, kuriomis jis mėgausis vizito metu, slepia didžiulį politinį pavojų 40-mečiam E. Macronui.
D. Trumpas itin nepopuliarus Prancūzijoje, o E. Macronas, kaip dauguma kitų pasaulio lyderių pradedant Japonijos premjeru Shinzo Abe ir baigiant Didžiosios Britanijos vyriausybės vadove Theresa May, jaučia vis didesnį spaudimą parodyti rinkėjams pastangų įsiteikti 71 metų respublikonui naudą.
Pirmadienį vakare įvykusį bendrą D. Trumpo ir E. Macrono apsilankymą pirmojo JAV prezidento George'o Washingtono (Džordžo Vašingtono) name-muziejuje Maunt Vernone Virdžinijos valstijoje, darbo susitikimus ir antradienį numatytą valstybinę vakarienę temdo dviejų gegužę nustatytų terminų, po kurių gali griūti ir taip palyginti trapūs transatlantiniai santykiai, šešėlis.
„Karas su visais – neefektyvus“
Gegužės 1 dieną įsigalios skaudžios JAV prekybinės sankcijos Europos plienui ir aliuminiui, jei D. Trumpas nepasirašys dokumento atleisti ją nuo naujų plieno ir aliuminio importo muitų. Būgštaujama, kad tokiu atveju gali kilti rimtas prekybos karas.
Tuo tarpu Prancūzija ir kitos Europos valstybės deda pastangas išsaugoti svarbų tarptautinį susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos. D. Trumpas sužlugdys šį susitarimą, jeigu iki galutinio termino – gegužės 12 dienos – nepratęs šiitiškai respublikai anksčiau taikytų sankcijų atidėjimo.
Iranas tvirtina esąs pasirengęs atnaujinti bombų gamybai tinkamo urano sodrinimą, jei JAV sužlugdys susitarimą.
Europos pareigūnai sako, kad D. Trumpo reikalavimas peržiūrėti susitarimą su Iranu neįgyvendinamas, ir stengiasi sklaidyti jo būgštavimus dėl Teherano raketų bandymų, inspekcijų ir režimo veiksmų regione.
D. Trumpo užsispyrimas dėl jo pirmtako Baracko Obamos prezidentavimo metu pasirašyto susitarimo kelia vis didesnį nepasitenkinimą Europos sostinėse. Jų nuomone, tai nukreipia dėmesį nuo kitų opių problemų.
Prieš svarbų vizitą E. Macronas davė interviu D. Trumpo mėgstamiausiam televizijos kanalui „Fox News“.
„Jei kariaujate su visais – prekybos karas su Europa, karas Sirijoje, karas su Iranu – nagi, juk tai neefektyvu. Jums reikia sąjungininkų. Mes esame sąjungininkai“, – kalbėjo jis.
E. Macronas taip pat bandys prislopinti D. Trumpo norą skubotai išvesti JAV karius iš Sirijos, kur šalys bendrai kovoja su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ ir surengė koordinuotus smūgius numanomiems Damasko režimo cheminių ginklų programos objektams.
„Manau, labai svarbu, kad JAV atliktų savo vaidmenį“, – sakė Prancūzijos vadovas.
„Kodėl? Pasakysiu atvirai. Jei užbaigę šį karą su ISIS galutinai ir visiškai pasitrauksime, mes, netgi žvelgiant politiškai, paliksime aikštelę Irano režimui, Basharui al Assadui ir tiems vyrukams“, – sakė jis, pavartodama alternatyvų „Islamo valstybės“ (IS) akronimą.
„Dirbsime drauge“
Viešumoje abi šalys linkusios pabrėžti savo istorinius ryšius – primenama, kad Prancūzija buvo pirmoji už nepriklausomybę kovojusių Amerikos revoliucionierių sąjungininkė.
E. Macronas atsivežė į Jungtines Valstijas šalių draugystę turintį simbolizuoti ąžuoliuką, kurį kartu su D. Trumpu pirmadienį pasodino prie Baltųjų rūmų. Šis ąžuoliukas išaugo Prancūzijos šiaurėje, netoli vietos, kur baigiantis Pirmajam pasauliniam karui vyko mūšis prie Belo miško, pareikalavęs 2 tūkst. Amerikos kareivių gyvybių.
Prezidentai, kurie atrodė labai atsipalaidavę, prieš apsilankymą Maunt Vernone trumpam užsuko į Baltųjų rūmų Ovalinį kabinetą.
Kalbant apie asmeninį santykį, panašu, kad prezidentams nepaisant akivaizdžių jų amžiaus, gyvenimo būdo ir politinių pažiūrų skirtumų pavyko užmegzti tam tikrą ryšį kaip politikos pašaliečiams, kurie atėjo į valdžią pergudravę isteblišmentą.
„Mus sieja labai ypatingas ryšys, nes abu tikriausiai esame mūsų sistemų „baltos varnos“, – sakė E. Macronas interviu „Fox News“.
D. Trumpas pernai per vizitą Paryžiuje E. Macronui sakė, kad juos sieja „neišardoma draugystė“.
Paklaustas apie pirmąjį jųdviejų susitikimą – didžiulio dėmesio sulaukusį šešias sekundes trukusį rankų paspaudimą gegužę vykusiame NATO viršūnių susitikime, E. Macronas sakė, jog tai buvo labai „betarpiška, šviesi akimirka“, davusi toną jų santykiams. „Ir labai draugiška akimirka, – pridūrė Prancūzijos vadovas. – Lyg būtų pasakyta: dabar mes dirbsime drauge“.
Trečiadienį E. Macrono lauks retai Prancūzijos prezidentams tenkanti užduotis - pademonstruoti savo anglų kalbos žinias, kai per bendrą abejų Kongreso rūmų sesiją jis kreipsis į JAV įstatymų leidėjus.
