Viešųjų ryšių sritį Teisėjų taryboje koordinuojanti Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė tvirtina – pozityvios informacijos teismuose yra apstu. Deja, skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams dažniausiai transliuojamos negatyvios žinios ir šturmas į vienus vartus tebesitęsia.
,,Žemo visuomenės pasitikėjimo pasekmes labiausiai jaučia pirmos instancijos teisėjai. Pas mus ateina gyvi bylos dalyviai, kurie demonstruoja savo nuomonę apie teismus čia pat – teismo posėdžiuose.", – teigia D. Labokaitė. Anot Teisėjų tarybos narės, nuo pasitikėjimo teismais kartais net priklauso, ar teisėjas apkritai tą dieną galės nagrinėti bylą, ar bus tvarka ir rimtis teismo salėje, ar atvirkščiai bus pareikštas nušalinimas motyvuojant, kad teismais iš viso negalima pasitikėti.
Kovoje su neigiama informacija, Teisėjųtarybos narės nuomone, teismų sistema turi nelygias jėgas ir resursus. Visuose Lietuvos teismuose tėra tik 11 atstovų ryšiams su visuomene. Visuose kituose teismuose ryšių su visuomene funkcijos priskirtos teisėjų padėjėjams ar sekretoriams. ,,Teismų įvaizdžiu besirūpinančių asmenų atlyginimai priklausomai nuo kategorijos yra apie 1 000–2 000 Lt į rankas per mėnesį. Tai yra jauno žurnalisto atlyginimas žiniasklaidos priemonėse. Palyginti – viešųjų ryšių agentūroje dirbančio specialisto atlyginimas – apie 4 000–4 500 Lt.", – sako Teisėjų tarybos narė.
Visuotiniame teisėjų susirinkime apie teismų atvirumą kalbėjusi D. Labokaitė pateikia dar įdomesnius skaičius. Pasak jos, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija viešinimo paslaugoms pirkti šiemet skyrė po 1,5 mln. Lt, Užsienio reikalų ministerija – 244 tūkst. Lt, Finansų ministerija – 115 tūkst. Lt, Ūkio ministerija – 147 tūkst. Lt, o Susisiekimo ministerija net 9 mln. Lt. ,,Manau, kad teismų sistema prilygsta bet kuriai iš ministerijų pagal dydį, svarbą visuomenės gyvenime ir pagal poreikį viešiesiems ryšiams, visuomenės švietimui ir informavimui. Mes viešiesiems ryšiams turėjome 50 000 Lt ir už tokią pinigų sumą, manau, padarėme tikrai daug ir labai gerai.", – sako teisėja D. Labokaitė.
Be Nacionalinės teismų administracijos leidžiamo žurnalo TEISMAI.LT, ,,Žinių radijuje" vykusių laidų, teismuose rengtų atvirų durų dienų renginių, gerinant teismų įvaizdį nemažai nuveikė ir atskiri teisėjai, atsitraukdami nuo savo tiesioginio darbo, informuodami visuomenę, aiškindami medžiagą, duodami interviu žurnalistams, arba kaip teisėjas Audrius Cininas net įsteigdami savo interneto svetainę. Anot D. Labokaitės, visus ketverius metus, net ir turėdama minimalius išteklius, Teisėjų taryba ypač aktyviai stengėsi mažinti nuolatinį informacinį spaudimą iš išorės ir aktyviai veikė pati ruošdama informaciją visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms.
Pasaulinės personalo ir konsultacijų įmonės „Aon Hewwit“ 2011 metais atliktas tyrimas apie neigiamos ir teigiamos informacijos sklidimo greitį rodo, kad organizacijoje, turinčioje apie
1 000 darbuotojų, 300 jų apieorganizaciją atsilieps teigiamai, o 300 neigiamai. Per tą patį laiko vienetą neigiamą informaciją sužinos 5 400 žmonių, o teigiamą – 1 800 žmonių. D. Labokaitė teigia, kad jei koks politikas, žurnalistas arba pats teisėjas, paskleidžia neigiamą žinią apie teismus, teigiamas žinias tenka skleisti trigubai intensyviau, kad jos bent neutralizuotų neigiamą įspūdį.
