Ūkio ministras Dainius Kreivys interviu teigia, kad iš dabartinės krizės pasimokė visi – ir darbuotojai, ir darbdaviai. Tačiau Vyriausybei padedant, o patiems gyventojams užsikrečiant optimizmu ekonomikos atsigavimas įgaus pagreitį.
- Esate Verslo skatinimo, darbo vietų kūrimo ir išsaugojimo grupės vadovas. Ką jau pavyko nuveikti?
- Vyriausybei pateikėme konkrečius pasiūlymus, po pritarimo kai kuriuos jų svarstys ir priims Seimas arba vykdančios ministerijos. Mūsų grupės pasiūlytomis keturiolika priemonių išsaugosime ir naujai sukursime per 60 000 darbo vietų.
Apie šias priemones diskutuojama žiniasklaidoje, visuomenė labai palankiai sutiko siūlymą reglamentuoti verslo liudijimų išdavimą pageidaujamam dienų skaičiui. Svarbi priemonė norintiems kurti savo verslą – 6000 litų „krepšelio“ pirmiems verslo metams programa. Naujoms įmonėms suteikdami pradinę subsidiją, palengvinsime verslo pradžią. Programoje yra ir kitų verslo sąlygas lengvinančių priemonių. Aišku, jos sėkmė priklausys nuo finansavimo. Šiais metais turėtume skirti mažiausiai 1 milijoną litų ir paremti maždaug 200 įmonių įsikūrimą.
Tikimės, kad Seimas patvirtins siūlomą sumažintą iki 1000 litų uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo pataisą – dabar steigiant UAB reikia 10 tūkstančių. Ši priemonė turėtų pagerinti naujo verslo kūrimąsi ir kartu garantuoti, kad verslą sukūręs gyventojas jau galės save įdarbinti, o taip pat sukurti bent vieną kitą darbo vietą.
- Skelbiama, kad nedarbas šiais metais dar didės. Galima prognozuoti, kiek ir kodėl?
- Manyčiau, kad nedarbas netrukus nebedidės, o metų viduryje turėtų būti juntamas naujų darbo vietų kūrimo poveikis. Tai galiu įžvelgti iš kitų ekonomikos rodiklių – auga eksportas, pramonės gamyba, atsigaus ir prekyba.
Neseniai su oficialiu vizitu buvau nuvykęs į Indiją, kur derėjomės dėl prekybos pagyvinimo tarp Lietuvos ir Indijos bendrovių. Vyriausybei aktyviau padedant Lietuvos verslas gali surasti naujas eksporto rinkas Pietų ir Rytų Azijos šalyse. Tuomet turės užsakymų Lietuvos eksportuotojai, turės darbo ir Lietuvos žmonės. Viena iš mūsų priemonių yra tiesiogiai nukreipta eksportuojančių įmonių veiklai skatinti.
Vyriausybei pasiūliau 12 mėnesių taikyti nulinį „Sodros“ mokesčio tarifą (išskyrus privalomąjį sveikatos draudimo mokestį) darbdaviui, įdarbinusiam asmenį, kuriam ši darbo vieta – pirmoji. Šio laiko pakanka nuspręsti, ko vertas darbo rinkos naujokas, taip pat išmokyti dirbti, kad po metų jo sukuriama vertė taptų didesnė nei darbdavio įmokos už jo darbo vietą.
Šis naujų darbuotojų priėmimo mechanizmas kartu su „Sodros“ įmokų kompensavimu gali sukurti 18 tūkst. naujų darbo vietų.
- Prieš dvylika metų Rusiją ištikusi ekonominė krizė skaudžiai atsiliepė Lietuvai. Palyginti su šia ekonomine krize, tuomet ar dabar buvo sunkesnė situacija darbo rinkoje?
- Vertindamas tai, kas vyko iki 1998 m. ir iki 2008 m. ekonominių krizių, pastebiu du esminius skirtumus. 1998 metų krizė kilo gana staigiai ir netikėtai, o 2008 metų krizei buvo galima pasiruošti bent finansiškai ir taip sumažinti neigiamus jos padarinius. Kodėl tai nebuvo padaryta – klausimas buvusiai socialdemokratų vyriausybei.
1998-aisiais Rusijoje rublis nuvertėjo 40 procentų! Buvo suduotas didžiulis smūgis Lietuvos eksportuotojams, nes ketvirtadalis Lietuvos eksporto tuo metu keliavo į Rusiją. Po krizės Lietuvos verslininkai išmoko svarbią pamoką: savo produkcijai jie surado rinkas ir Vakaruose.
Visiškai kita situacija prieš 2008 metų krizę, kurią numatė analitikai ir tyliai susirašinėdamos valdžios institucijos, tačiau Gedimino Kirkilo vyriausybė nesiėmė jokių veiksmų. Prisiminkime – dabartinė Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau seniai kalbėjo apie artėjančią krizę. Ar į jos žodžius tuometinė socdemų vyriausybė įsiklausė?
Šiai krizei Lietuva galėjo pasiruošti, griežtai valdydama valstybės finansus, t.y. neišlaidaudama ir pasilikdama rezervą „juodai dienai“. Dar – reikėjo neskatinti nei įmonių, nei gyventojų skolintis ir išlaidauti.
Abejos krizės stipriai paveikė darbo rinką. Rusijos krizės atveju nedarbas per du metus pašoko nuo 13 iki 18 procentų. Dabartinėmis sąlygomis turime staigesnį nedarbo šuolį – per metus bedarbių padaugėjo daugiau nei dvigubai. Tačiau registruoto nedarbo lygis šiuo metu yra apie 14 procentų. Tai nėra blogiau palyginti su buvusiu per Rusijos krizę. Paklausite, tad kodėl ši krizė darbo rinkai yra žymiai skaudesnė?
Pirmiausia, prieš pat 2008-uosius ekonomikos „burbulas“ buvo perdaug išpūstas, todėl ir susitraukimas buvo skausmingesnis, staigesnis. Paprastai tariant, žmonės yra paėmę gerokai daugiau negu anuomet paskolų. Mokėti bankams reikia ir kreditus, ir palūkanas, o kainos ir pragyvenimo išlaidos gerokai didesnės negu prieš dešimtmetį. Todėl darbo netekimas šeimoms gerokai skaudesnis negu anuomet.
Kita priežastis – valstybės finansų problemos. Perėmėme valstybės vairą kaip tik tada, kai ekonominė situacija pradėjo staigiai prastėti. Reikėjo gelbėti valstybę. Tam, kad išvengtume lito devalvacijos pavojaus, kad galėtume laiku išmokėti pensijas, atsiskaityti su verslu, reikėjo imtis skubių priemonių ir gelbėti visą valstybės finansų sistemą. Jokių rezervų prieš tai dirbusi kairiųjų valdžia nepaliko – priešingai, jie viską paskubėjo „iššluoti“. Verslui paremti sunkmečiu galėjome pasitelkti tik europines lėšas. Bet europinių lėšų pritraukimas ir perskirstymas yra ne koks nors žaibiškas procesas, o planingas, derinimo reikalaujantis dalykas, nes viskas turi vykti pagal Europos Sąjungos taisykles.
Tik pradėję dirbti sukūrėme Ekonomikos skatinimo planą, kuris dabar „važiuoja“ visu greičiu. Iš viso įsakymais verslui jau paskirta 3,6 milijardo litų! Sunkiausias laikas, manau, praeityje.
- Jaunimas ir vyresnieji – ar nebus skatinamas priešiškumas tarp kartų, kai numatytos aiškios lengvatos įdarbinant jaunus žmones? Nebus atstumti vyresnio amžiaus darbuotojai?
- Net nesvarstau tokio klausimo. Priešpriešos nėra ir negali būti. Savo vietą darbo rinkoje turi rasti visos grupės. Prisiminkime – nedarbas yra didžiausias tarp jaunimo, tačiau iki šiol jaunimui jokių paskatų darbo rinkoje nebuvo sukurta. O juk dabartinis jaunimas – būtent tie žmonės, kurie uždirbs pensijas senimui. Jei neremsime, jaunimas emigruos.
Ką matome dabar? Dabartinėmis sąlygomis, kai darbdaviai labai apdairiai ir atsargiai įdarbina naujus darbuotojus, daugiau galimybių įsidarbinti turintiems patirtį darbuotojams ir jie labiau pageidaujami darbdavių.
Todėl ir norime subsidijuoti darbdavius, kurie priima pirmą kartą pagal darbo sutartį įsidarbinantį jaunimą. Verčiau 1-2 metus laiko skirti paramą, pirmus 12 mėnesių jaunam darbuotojui nustatyti 0 proc. pensijų socialinio draudimo įmokas, suteikti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas, negu jauną, ką tik baigusį mokslus specialistą iškart įrašyti į darbo biržos sąrašus ir mokėti pašalpą. Pašalpas mokame 44 tūkstančiams jaunų bedarbių iki 24 metų amžiaus. Duokime subsidijas darbdaviams, ir tie jauni žmonės tegu dirba.
- Ar gali ekonominės priemonės pakeisti žmogaus nusistatymą? Juk daugelis verčiau sutinka registruotis darbo biržoje, negu dirbti už mažą atlyginimą, o ir ne visi darbdaviai laikosi priimtų įstatymų, kartais demonstruoja visagalystę. Ar Jūsų grupės siūlomos priemonės sustiprins darbuotojų motyvaciją dirbti gerai, o darbdavių – elgtis sąžiningai su darbuotojais?
- Dabar nebeįsivaizduoju tokių nenormalių santykių, kai darbuotojai visiškai nepamatuotai išsiderėdavo didžiules algas vien todėl, kad darbo rinkoje buvo atsiradęs didžiulis darbo jėgos trūkumas. Prisimenate 2006-2008 metus? Taip pat nenormalu buvo tai, kai prasidėjus krizei darbdaviai masiškai, vien tik vardan sutaupymo, atleidinėjo darbuotojus. Galiausiai viskas nusistovėjo ir dabar darbdaviai vėl ima suprasti, kad be kvalifikuotos darbo jėgos, kuria rūpinamasi ir į kurią investuojama, gero produkto nesukursi. Darbuotojai taip pat labiau linkę derėtis ir ieškoti bendro sprendimo.
Visi – ir darbuotojai, ir darbdaviai – iš šios krizės pasimokė. Manau, reikia užsikrėsti optimizmu ir suvokti, kad iš krizės duburio jau išlipome. Ekonomikos atsigavimas turi įgauti pagreitį.
Kalbino Julija Matusevičienė
