Pirmojo šalies vadovės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo leitmotyvu tapo „žmogus“. Kam ir ką iš tiesų norėjo pranešti prezidentė? Galbūt D. Grybauskaitės kalbą Seime derėtų vertinti kaip literatūros kūrinį?
Apie tai Balsas.lt studijoje diskutavo politologas Lauras Bielinis, „Žinių radijo“ apžvalgininkas Ginas Dabašinskas ir Balsas.lt vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas. Diskusiją žiūrėkite straipsnio pabaigoje.
G. Dabašinskas svarstė, jog vienintelis D. Grybauskaitės „sąjungininkas“ – reitingas, tad jei metiniame pranešime žodį „žmogus“ pakeistume žodžiais „reitingas“ arba „rinkėjų sąrašas“, regėtume kiek kitokią pranešimo prasmę.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog išplatintame spausdintiniame šalies vadovės metinio pranešimo variante žodis "žmogus" parašytas vien didžiosiomis raidėmis.
Pašnekovai sutarė, jog D. Grybauskaitės kalba Seime buvo efektinga, estetiška, tačiau dėl keistos ir neapibrėžtos metinio pranešimo žanro specifikos taip ir lieka neaišku, ką šiuo tekstu norėta pasakyti.
„Dalykine prasme, šio pranešimo esmė susiveda į prezidentės pademonstravimą, kad ji atsieta nuo kitų valdžios šakų. Ji suteikia daug kritikos įstatymus leidžiančiai, vykdomajai, teisinei valdžiai, partijoms ir apibendrina, kad visi jie užmiršta žmogų. Kas, aišku, yra teisybė“, – kalbėjo L. Bielinis.
Tačiau politologas siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad visiems, neva užmirštantiems žmogų, D. Grybauskaitė priešpastato save. „Ir tai galutinai paaiškėja, kai pranešime perskelbiamas veiksmų planas, nors punktų jame mažai. Tačiau jis efektingas. Vien dėlto, jog jo esmė – sankcijos ir suvaržymai“, - samprotavo L. Bielinis.