Visi mes turime trukumų, bet reikia stengtis gyventi sąžiningai ir dorai.
Junkis į TAF
t a f. l t

Kelių policija - smulkmė, o kaip sutvarkyti teisėsaugą ir oligarchus. Juk nuo jų labai daug priklauso. Prezidentė po truputį judina tuos niekadėjus, skriaudžiančius žmones. Įstatymus tai leidžia Seimas ir visi jų privalo laikytis. Pradėkim ne nuo kelių policijos, o nuo Seimo.

Jei visi dirbtų Lietuvai ir žmonėms kaip prezidentė, būtų nuostabu. Deja, ją puola angelai, kurių nagučiai į save riesti.

Prezidentė beveik nepaminėjo Lietuvos tarptautinės politikos raidos ir perspektyvų. Kai kam ji užčiaupė burną, kad mažiau kalbėtų, o pati paviešinti mūsų šalies tarptautinės strategijos ir taktikos nepanoro. Pasigirti kažkokiais pasiekimais lyg ir nebuvo priežasčių, tačiau visuomenei būtų įdomu sužinoti prezidentės nuomonę, kuri iki šiol būdavo tokia aptaki, kad net nenuspėjama. Apie jau padarytas klaidas nekalbėsiu. Tačiau labai norėtųsi sužinoti, kad iš jų pasimokyta ir kad panašios nesikartos.

Šalies vadovė bene pirmoji tokiame poste, kuri ryžtingiau pradėjo kalbėti apie teisinės sistemos trūkumus ir labai gilų sąstingį. Tai nuteikia viltingai. Labai svarbu, kad nedrąsiai prasidėjęs švarinimosi procesas nesustotų kelio pradžioje ir nebūtumėm vėl atmesti atgal į senus laikus, kai teisėsauga dažnai pasijusdavo visiškai neatskaitinga prieš visuomenę. Kaip mėgstama sakyti - jautėsi valstybe valstybėje.

Galima būtų suprasti, jei prezidentė būtų pabandžiusi vertinti partijas pagal jų pozityvų įdirbį. Gavosi kitaip. Ji totaliai neigiamai vertina partinę sistemą ir kaip įrodymą pasitelkia žiniasklaidoje skelbtas apklausas. Galima ir net logiška nepasitikėti visomis partijomis krūvoje, tačiau virš 70 procentų respondentų visada turi bent vieną partiją, kuria pasitiki ir už kurią yra pasiryžę balsuoti per rinkimus. Jei piliečiai savo noru atsisako teisės dalyvauti šalies valdyme neidami į rinkimus, tai yra katastrofa. Manau, kad būtent žiniasklaidos skleidžiamas nihilizmas ir pesimizmas, kad nieko pakeisti niekas negali ir veda prie tokios situacijos, kad nuomonė per rinkimus nebūna galimai plačiai išreikšta, o po to išreikšta nuomonė būna iš karto apipilama purvais. Dažniausiai gal net tų, kurie savo valios nepareiškė. Logiškai mąstant, tokie net žodžio teisės dėl rinkimų rezultatų negali turėti.

Pranešime yra nemažai įvairių įdomių minčių ir pastebėjimų. Visus juos aptarti būtų pernelyg sudėtinga. Visumoje prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba iš Seimo tribūnos, manau, buvo pakankamai solidi, nors savo populizmu ir kontraversiška. Kiekviena partija, politikas ar valdininkas galėjo joje atsirinkti sau palankių ir jo oponentams nepalankių teiginių. Tokiu atveju, dauguma turėjo likti ja pakankamai patenkinti arba bent jau nepasijusti visiškai sugniuždyti. Ką mano apie tokį pasisakymą mūsų arogantiška teisėsauga, reiktų klausti jų atstovų. Teisėjų pirmininkė Garnelienė problemų nemato. O kaip kiti? Gal irgi visai patenkinti?

Metinis pranešimas buvo skirtas televizijos žiūrovams ir radijo klausytojams. Būtent tokių yra daugiausia Lietuvoje ir prezidentės kalba, manau, turėjo daugumai jų patikti. Stambiomis raidėmis, be to dar ir sukirčiuotas perskaitytas tekstas skambėjo raiškiai ir įtaigiai. Nesistebiu, kad patarėjai, kurie tą kalbą ruošė, buvo tam tikra prasme atsargūs ir nesileido į platesnes lankas. Niekad negali žinoti, kaip geriau tokiai savarankiškai ir pasitikinčiai vadovei galima įtikti. O kaip be to?

Dabartinei mūsų gan supriešintai visuomenei labiausiai patinka bet kokia, bet kurios valdžios totali kritika. Prezidento postas leido pranešėjai praleisti kritiką savo institucijai ir išsakyti visą laviną kritikos kitoms valdžioms. Net ir teisėsaugai, o tai laikytina, kaip šiokia tokia naujovė.

Nepaliesta liko tik, taip vadinama, "ketvirtoji valdžia" - žiniasklaida, nes, kaip jau tapo įprasta mūsų šalelėje, jos labiausiai prisibijoma. Nors iš kitos pusės žiūrint, būtent žiniasklaida groja tas užsakytas melodijas, pagal kurias mes nuolat šokame. Dar daugiau. Prezidentė perėmė dabartinės žiniasklaidos manierą - koneveikti visas valdžias iš eilės be jokios diferenciacijos. Toks požiūris į konstitucinę valdžių sistemą turėtų labai patikti mūsų rytiniams kaimynams.

Kai Nepriklausomoje demokratinėje šalyje griežtai sukritikuojamos aukščiausios institucijos, neišskiriant ir visų piliečių renkamo Seimo, tai pagristai gali atsirasti klausimas, kam visa tai naudinga ir reikalinga? Net ir pačiais juodžiausiais LDDDpistų absoliutaus valdymo laikais visose valdžiose, o tuo labiau margame Seime buvo galima įžvelgti kai kurių pozityvių slinkčių. Visos vyriausybės bandė strateguoti savo darbo ir šalies ateitį. Manau, kad ši Vyriausybė tai daro netgi išskirtinai aktyviai ir jei ne pasaulinės krizės grimasos, tai ir "Permainų koalicijos" darbų apimtys galėjo būti didesnės.

Nors prezidentės pranešimas - metinis, tačiau šalies dabartinė vadovė pabandė apibendrinti ir visą nepriklausomybės dešimtmetį, kuriame ji taip pat jokių didesnių pozityvų neįžvelgė. Jei žvelgti giliau, tai šis pranešimas gali ne pakylėti Tautą naujiems darbams, o tik dar labiau didinti depresiją ir nusivylimą, prezidentės terminais, bejėgiškumą ir sąstingį. Pranešėja mato prieitą tašką, kada reikalingas "esminis lūžis" ir prideda, kad mes "praradome kryptį". Niekaip su tuo nenorėčiau sutikti. Jei kas prarado kryptį ar jos niekada neturėjo, tai gali prisiminti dar Lietuvos Sąjūžio nubrėžtą ateities viziją.

Dar keisčiau atrodo, kai prezidentė kalba apie "kraštutinį ekonomizmą visuose lygmenyse" ir dėl to "pamirštą žmogų". Jei prezidentė pasigenda kitokios viršenybės ir nenori pripažinti ekonomikos prioriteto žmogaus gyvenime, tai siūlau atsigręšti į filosofiją. Būtent jos pasirinkime galima rasti atraminius taškus norimai politikai ir su ja susijusiai ekonomikai, socialinei aplinkai, kultūrai ir taip toliau. Jei jau užsiminiau apie filosofiją, tai manau, kad mūsų katalikiškoje žemelėje labai svarbūs dvasingumo ir doros kriterijai. Net jei didelė dalis visuomenės iškeltų dvasingumą į pirmą planą, su tokiu požiūriu būtų galima sutikti, nes tik dvasinga asmenybė gali labiausiai naudingai darbuotis visuomenės interesams, suprasdama tokio darbo visaapimančią prasmę.

Nuolatinis kartojimas "žmogus, žmogus" nieko neduos, jei mes tą suprasime tik kaip atitrauktą dalelę nuo visos visuomenės, jos apsibrėžtų tikslų ir pasiekimų. Kiekvieno žmogaus supratimas, kad jis gyvena visuomenėje ir yra jai atskaitingas, yra labai prasmingas pojūtis. Tik tada gali atsirasti konsolidacija iškeltiems tikslams įgyvendinti.

Puiki kalba paryšta gero viešųjų ryšų specialisto, tik tiek tegaliu pasakyti vertindamas Dalios Grybauskaitės pranešimą ir darbus, nes vienas nuo kito skiriasi kaip dangus ir žemė.
Norint pakeisti situacija, kalbom nieko nepakeisi, reikia veiksmų ir realių, o veiksmai paprasti, pažiūrėkime, paanalizuokime kaip ta kova su korupcija vyko Estijoje, kaip su keliu policija buvo padaryta Gruzijoje ir kodėl ten pasikeitė situacija, aš jau nekalbu apie kitas ES šalis.
Kaip buvo padaryta Gruzijoje, Estijoje, bei kaip yra kitose EU šalise kovojant su korupcija. Ten keliu priežiūros tarnybos pareigūnai kyšiu neima, ir korupcija ten tose tarnybose neklesti. Atsiranda klausimas, o kas gi buvo padaryta, kad taip atsitiktu? O gi visai paprastai, paimant Gruziją buvo atleisti visi dirbę keliu priežiūros tarnybos pareigūnai ir jų viršininkai, tarnyba praktiškai buvo sukurta nuo nulio, pareigūnams buvo valstybės paskirti geri atliginimai, sukurta soc. garantijų kompleksas ir realus, o ne butaforinis, bei pagautas paėmęs kyšį pareigūnas atleidžiamas iš darbo be teisės atsistatyti, bei aplamai praranda bent kokia teise gauti postą valstybės tarnyboje visam likusiam gyvenimui. Kad taip mūsų tautos atstovam ir vyriausybės vadovams kažką panašaus galima butu pritaikyti už neveiklumą ir imitaciją

nepatinka man tas esesininke ir tiek. Ir jos pseudokietumas nepatinka. Pagyvensim ir pamatysim, kad buvo teisus - ar sveikas kritiskas protas, ar elektorato egzaltacija.

KIELINIS KYBYS

VISZTA ar KURICA

papliurpe ir kas?