Kreipdamasi į savanorius minėjime prie Seimo, prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino juos svarbia grandimi tarp visuomenės ir kariuomenės, ir pabrėžė indėlį pritraukiant jaunuolius į kariuomenę, atnaujinus šauktinų kvietimą.
„Šiandien Lietuvai savanoriai reikalingi kaip niekada“, - kalbėjo prezidentė.
Vėliau iškilmingas minėjimas persikėlė į Seimą.
„Faktas, kad Lietuvoje yra tiek daug piliečių, kurie supranta asmeninio indėlio naudą ir reikšmę, kurie vadovaujasi ne tik personaliniais, bet visų pirma valstybės interesais – labai stiprus. Labai reikšmingas ir iškalbingas, džiuginantis ir skelbiantis, kad mums rūpi. Kad mes pasiruošę“, - Kovo 11-osios Akto salėje sveikindamas susirinkusiuosius sakė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas.
Karius taip pat sveikino ir apdovanojimus teikė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, KASP vadas plk. Arturas Jasinskas.
Garbės savanoris, pirmasis Savanorių vadas atsargos pulkininkas Jonas Gečas priminė, kad savanorių pajėgos prieš 25-erius metus gimė būtent Seimo rūmuose: „Labai teisingi žodžiai buvo užrašyti 1991 metais ant barikadų prie Seimo – „Lietuvos širdis“ (...), nes čia tuomet iš tiesų buvo laisvės oazė“.
Trijų Baltijos šalių atstovai tradiciškai pasirašė savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, kuris numato Lietuvos, Estijos ir Latvijos savanorių pajėgų bendradarbiavimą karinio rengimo, sporto ir kultūrinėse srityse.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo įkurta 1991 metų sausį, netrukus po kruvinų sovietų atakų Vilniuje, kai buvo bandoma nuversti nepriklausomybę paskelbusią valdžią.
1998 metais Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo reorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.
Šiuo metu jose tarnauja apie puspenkto tūkstančio karių savanorių. Šie žmonės turi kitus darbus, o pratybose ir mokymuose dalyvauja daugiausiai savaitgaliais.
