Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, pirmadienį susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Slovakijos Respublikos Prezidentu Ivanu Gašparovičiumi, buvo patikintas, kad Slovakija pritaria Lietuvos siekiams atsikratyti energetinės priklausomybės ir pasisako už saugios branduolinės energetikos plėtojimą.
„Mes pasisakome prieš skubotus sprendimus strategiškai apsisprendžiant dėl branduolinės energetikos vystymo ir panaudojimo“, – sakė Prezidentas I. Gašparovičius.
Prezidentas ir Premjeras sutarė, kad energetinė nepriklausomybė ir energijos tiekimo diversifikavimas yra vienas didžiausių prioritetų tiek Lietuvai, tiek ir Slovakijai.
Susitikime aptarta ekonominė abiejų šalių ir ES situacija, pasikeista nuomonėmis apie Lietuvai ir Slovakijai itin svarbius energetinės nepriklausomybės ir saugumo klausimus. Slovakijos Prezidentas labai teigiamai įvertino Lietuvos Vyriausybės politiką, sėkmingai kovojant su krize ir jos padariniais.
(Papildyta 16:42 val.) I. Degutienė: nesaugūs branduoliniai projektai Lietuvos pasienyje galėtų kelti grėsmę ir visai Europai
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, susitikusi su Lietuvoje viešinčiu Slovakijos Prezidentu Ivanu Gašparovičiumi, kalbėjo apie Lietuvai itin svarbius energetinio saugumo klausimus, aptarė galimybes stiprinti tarpparlamentinius ryšius ir dvišalį bendradarbiavimą.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad spręsdamos energetikos ir energetinio saugumo klausimus naujosios Europos Sąjungos valstybės privalo laikytis išvien.
„Spręsdamos energetikos ir energetinio saugumo klausimus naujosios Europos Sąjungos valstybės turi būti vieningos ir kalbėti vienu balsu, kad mus girdėtų ir didžiosios ES valstybės. Šias temas Lietuvos aukščiausi atstovai nuolat kelia įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose“, – sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad Lietuva siekia įgyvendinti ES Trečiojo paketo nuostatas dujų sektoriuje ir Tiekimo sistemą atskirti nuo vertikaliai integruoto monopolininko nuosavybės. I. Degutienės nuomone, todėl Lietuvai teko tartis su „Gazprom“ valdoma įmone, kad ji įgyvendintų energetinį mūsų šalies saugumą stiprinančius projektus, kurie mažintų to paties „Gazprom“ įtaką. Pasak Seimo Pirmininkės, būtent dėl pradėtų reformų Lietuva už dujas moka bene daugiausiai iš visų ES valstybių.
Susitikimo metu buvo kalbėta ir apie Lietuvos pasienyje planuojamus įgyvendinti branduolinių jėgainių projektus, kurie turėtų būti plėtojami griežtai laikantis visų tarptautinių branduolinės saugos, radiacinės apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimų, o ypač – Espo konvencijos dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. I. Degutienė pabrėžė, kad šių reikalavimų nepaisymas galėtų kelti grėsmę ir visai Europai.
„Europa yra per maža, kad mūsų nesaugumas ir tokie ES pasienyje vykdomi projektai nekeltų grėsmės visai Europai. Jei Kaliningrado ir Baltijos atominės jėgainės bus statomos nesilaikant tarptautinių reikalavimų, jos kels grėsmę ir visai Europai“, – sakė I. Degutienė.
Slovakijos Prezidentas pritarė tokiai Seimo Pirmininkės nuomonei ir pabrėžė, kad ES yra bendras blokas, ir visoms valstybėms turi būti aktualios kitų šalių problemos ir sunkumai.
„Esame viename bloke, tarsi viename laive. Todėl visoms valstybėms turi būti aktualios kitų, kad ir mažesnių, šalių problemos“, – sakė I. Gašparovičius.
Susitikime kalbėta ir apie strateginį Lietuvos tikslą – mūsų valstybės energetikos sistemas integruoti į Europos sistemas, ypač elektros sektoriuje prisijungti prie žemyninės Europos elektros dažnių sistemos. I. Degutienė sakė, kad Lietuva tikisi Slovakijos ir visos Vyšegrado šalių grupės paramos įgyvendinant šiuos mūsų valstybei svarbius projektus.
Baigiantis susitikimui Seimo Pirmininkė palinkėjo Slovakijos Prezidentui turiningai praleisti laiką Lietuvos pajūryje, susipažinti su Lietuvos kurortais Palanga ir Nida.
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pataria nepuoselėti iliuzijų dėl Europos Sąjungos (ES) paramos naujosios Visagino atominės elektrinės (AE) statyboms ir akcentuoja, kad atominė energetika liks šalių narių apsisprendimo reikalas, tačiau ne bendros ES politikos reikalas.
„Galime kalbėti apie „feasibility study“ (galimybių studiją. – ELTA) ir tokio lygmens projektus; niekada Europa nėra finansavusi tiesiogiai jokios AE statybos. Negalima svajoti, norėti tokių dalykų, kurių nei kada buvo, nei kažin ar bus finansuojama. Tuo labiau kad atominė energetika Europoje yra labai kontroversiška dabar, ir tai nebus bendra europinė politika. Kiekviena šalis apsispręs – vystyti atominę energetiką ar ne. Turime būti realistai, ir šis projektas geriausiu atveju gali būti regioninis, bet ne visos ES“, – sakė D. Grybauskaitė pirmadienį per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvoje viešinčiu Slovakijos Prezidentu Ivanu Gašparovičiumi.
Atominės energetikos vystymas yra aktuali tema ir šiai šaliai, kuri turi dvi branduolines jėgaines ir jų uždaryti neketina. Slovakijos valstybės vadovas patvirtino, kad planuojama statyti papildomus reaktorius ir ketinama užtikrinti, kad visi, taip pat ir dabar veikiantys reaktoriai, atitiktų visus tarptautinius saugumo standartus.
„Atominė elektrinė yra energetikos ateitis. Slovakija priklauso nuo atominės energetikos, mes stengiamės diversifikuoti tiekimo šaltinius, mes puikiai suprantame priežastis, dėl kurių atsitiko avarija Japonijoje ir dar anksčiau Ukrainoje. Atominė energetika gali būti pavojinga, tačiau dėl to negalima nustoti naudotis ja. Mes darysime viską, kad ši energetika būtų saugi“, – sakė I. Gašparovičius.
Slovakijos Prezidentą nustebino vokiečių ir italų planai atsisakyti branduolinės energetikos, nes, pasak jo, jie vis tiek turės pirkti elektros energiją, pagamintą branduolinėse jėgainėse, tik jau ne jų šalyse.
„Mus nustebino Vokietijos ir Italijos sprendimas panaikinti savo atomines jėgaines. Aš apie tai kalbėjausi su Prezidente, tos šalys, kurios pasisako prieš atominę energetiką, tada pirks iš mūsų šaltinio, todėl nematau čia daug logikos“, – sakė I. Gašparovičius.
Prezidentės D. Grybauskaitės teigimu, Lietuva tikisi tolesnės paramos naujojoje ES finansinėje perspektyvoje ir Ignalinos AE uždarymui.
„Kol kas mes dar kalbame apie tai, kad būtina pratęsti pagalbą uždarymui ir saugyklų bei visų kitų aptarnaujančių procesų finansavimui“, – sakė D. Grybauskaitė.
Lietuvos vadovė informavo Slovakijos Prezidentą apie savo laišką, kuriuo kreipiamasi į ES vadovus imtis konkrečių veiksmų, kad ES kaimynystėje esančioms atominėms elektrinėms būtų taikomi aukščiausi saugumo standartai ir atliekami jų patikimumo testai.
Pasak šalies vadovės, Slovakijos veiksmai siekiant užtikrinti energetinį saugumą yra puikus pavyzdys Lietuvai. Būdama priklausoma nuo vieno energijos tiekėjo, ši valstybė jau 2007 m. įgyvendino Trečiąjį ES energetikos paketą ir ėmėsi kitų aktyvių priemonių užtikrinti alternatyvų dujų tiekimą statydama dujų saugyklą ir jungtis su Vengrija bei Lenkija.
Aptariant aktualius Europos Sąjungos klausimus valstybių vadovai pabrėžė, jog Lietuva ir Slovakija aktyviai bendradarbiaus derybose dėl naujosios ES finansinės perspektyvos siekiant vienodo ES lėšų paskirstymo tarp senųjų ir naujųjų narių. Lietuvos ir Slovakijos prezidentai taip pat pasisakė už bendrų prioritetų – sanglaudos politikos, bendros žemės ūkio politikos ir energetinių jungčių plėtros, siekiant panaikinti ES regionų energetinę izoliaciją, stiprinimą.
Lietuvos ir Slovakijos vadovai taip pat aptarė prieš kelias savaites Varšuvoje įvykusį Vidurio Europos valstybių vadovų susitikimą su JAV Prezidentu Baracku Obama ir pabrėžė, jog remia NATO bendradarbiavimą su Rusija, tačiau NATO valstybės turi būti ginamos tik NATO priešraketinės sistemos.
Po delegacijų susitikimo Lietuvos ir Slovakijos atstovai pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį kultūros srityje.
Tai antrasis Slovakijos vadovo vizitas Lietuvoje. Prezidentas I. Gašparovičius Lietuvoje pirmą kartą lankėsi 2005 m.
