Trečiadienį Briuselyje prasidėjusiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Lietuvai daugiausiai pastabų teks dėl jaunimo nedarbo, užimto skatinimo, prieš susitikimą sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos vertinimu, Lietuvos darbo rinka dar yra nepakankamai lanksti ir tai trukdo reformoms bei nepakankamam europinių struktūrinių lėšų įsisavinimui.
Pasak Lietuvos vadovės, šis neformalus EVT susitikimas bus skirtas aptarti ekonominei situacijai Europoje, politikos tęstinumo, ne tiktai augimo, priemones, kurios padėtų ekonomikai atsigauti.
„Taigi priešpastatyti, pavyzdžiui, taupymą arba augimo priemones, tikrai negalima, tai būtų supaprastinta. O matydami, kokia situacija yra Pietų Europoje, ypač Graikijoje, kai praktiškai buvo sudėtinga suformuoti Vyriausybę, mes tikrai matome signalus, kad ekonominė ir politinė situacija pačioje euro zonoje sudėtingėja. Todėl vien kalbėti apie skatinimą arba augimą dar nepakanka, būtina žinoti savo galimybes ir savo galimybių rėmuose ieškoti priemonių, kurios padėtų ekonomikai toliau atsigauti“, - Lietuvos žurnalistams Briuselyje kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Konkrečiai Lietuvai pagrindinės dvi pastabos bus ir šiandien, ir birželio mėnesio susitikime dvi - tai, kad mūsų darbo rinka yra nepakankamai lanksti ir tai trukdo reformoms, ir kad Lietuva nepakankamai struktūrinių fondų lėšų europinių panaudojo jaunimo nedarbui spręsti“, - teigė Prezidentė.
Pasiteiravus, kokius mato jaunimo užimtumo didinimo būdus, D. Grybauskaitė teigė, kad kiekviena valstybė turėjo paruošti programą ir tai Lietuva padarė. Bet tai, šalies vadovės teigimu, yra tik pradžia. Prezidentė pakartojo savo poziciją, kad jaunimo užimtumas Lietuvoje - labai apleista sritis.
„Ir politiškai, ir ekonomiškai tiesiog, matyt, pražiūrėjome ir neskyrėme pakankamai dėmesio tam, bet socialinių reikalų ministerija dabar mėgina perorientuoti tuos fondus, kurie nėra panaudoti, kad būtų efektyviai naudojami, bet tai kartu surišta ir su darbo rinkos lankstumu. Šie abu klausimai labai susiję. Būtent Lietuvai tai yra tie klausimai, kurie jautriausi, ir mes čia mažiausiai padarėme reformų ir postūmių“, - dėstė D. Grybauskaitė.
Gegužės pradžioje Seime pristatytoje Vyriausybės veiklos ataskaitoje pateiktais duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo įregistruota 29,6 tūkst. jaunų (iki 25 metų) bedarbių, jaunimas sudarė 13 proc. visų bedarbių (2011 metais - 14,4 procento). 2012 m. sausio 1 d. buvo 10 tūkst. jaunų ilgalaikių bedarbių (registruotų darbo biržoje daugiau nei 6 mėnesius). Tai 50 proc. mažiau nei 2011 m. sausio 1 d. (buvo 20 tūkst.). Per 2011 metus įdarbinta 37,9 tūkst. jaunų (iki 25 metų) bedarbių (59,1 procento įregistruotų jaunų bedarbių), tai 11,4 procento daugiau nei 2010 metais, kai jų buvo įdarbinta 34,1 tūkst. (46,1 procento).
Vyriausybės manymu, jaunimo nedarbo priežastis - profesinio pasirengimo, darbo patirties trūkumas arba įgytų profesinių žinių ir darbo rinkos reikmių neatitikimas. Pusė jaunuolių (32,5 tūkst.) darbo ieškojo pirmą kartą (neturi darbo patirties), kas antras jaunas bedarbis (31,8 tūkst.) neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje.
Šiuo metu Trišalėje taryboje tarp profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovų svarstomi Darbo kodekso liberalizavimo pakeitimai.
